Princesė iki vidurnakčio

1 dalis: JI

Pajutusi kažkieno prisilietimą pabundu iš saldaus miego.
- Labas rytas, mano meile, - švelniai sušnabžda jis.
- Labas rytas, - šypsausi.
- Kaip miegojai?
- Saldžiai, prie tavęs visada kaip kūdikėlis, - tai pasakau nuoširdžiai.
Pabučiuoju jį. Apsikloję minkšta antklode, toliau vartomės didelėje lovoje. Šeštadienio rytas.
- O kaip mes čia grįžome? - prisiminiau, jog vakar kažkas ten buvo.
- Na, tu užsimanei į kitą geresnį vakarėlį, ir gerai ten pašėlai..
- Taip, tai žinau, o kas buvo po to kai aš išgeriau tą spalvotą kokteilį? - pradedu nerimauti.
- Nieko baisaus, paprasčiausiai pakeitei vieną iš tų apsinuoginusių šokėjų, - jis šypteli.
- O tu nieko negerei?
- Na ne tiek kiek tu, - pasimetęs nusuka akis, - nes aš vėliau įsodinau tave į automobilį ir mes kartu grįžome čia, - vėl šypteli.
- Ačiū, Andriau, - dar kartą jį pabučiuoju.
Pavalgius pusryčius lovoje, prisimenu, jog šiandien turiu susitikti su broliu.
- Atleisk, bet šiandien su tavim ilgiau negaliu pasilikti, prižadėjau Gabrieliui ateiti laiku.
- Nejaugi broliukas neatleis, kad sesė nori būti su savo sužadėtiniu?
- Baik, jis sakė, kad tai svarbu, aš jam pažadėjau.
- O man prižadėsi? - šelmiškai besišypsodamas jis varto akis.
- O ką turėčiau?
Žiūrėdamas į mane, jis tiesia savo ranką žemiau pilvo.
- Gerai, bet ne dabar, - išraudusi stoviu ir žiūriu į jį.
- Nepamiršiu šito pažado, - žiūrėdamas tiesiai man į akis, persmelkia mano visą kūną.

***
Pamatau brolį, kaip visada išsiskiriantis ir elegantiškas. Sėdi prie staliuko su dviejais kavos puodeliais ir dairosi. Aš šiek tiek vėluoju.
Apsikabiname. Užuodžiu brangius kvepalus, bet visdar jaučiu brolio kvapą.
- Kaip laikaisi, sese? - žiūrėdamas tiesiai į akis, ramiu balsu klausia.
- Pakankamai gerai, visdar gyva, - šypteliu jam, - kodėl norėjai susitikti?
- Tik norėjau paklausti kaip gyveni.
- Aš visai rimtai, sakei tai svarbu, - jau pradedu nerimauti.
- Pabandyk atspėti pati, - jo balsas labai ramus.
- Gal nori ką nors pasakyti ko nežinau arba gal tau reikia pinigų?
- Ar tikrai gali manyti, kad man reikia dar pinigų?
- Na, aš nežinau..
- Manau tu žinai ką aš turiu tau pasakyti, - jo balsas sugriežtėjo, - prašau grįžk namo, mama nori tave matyti.
- Bet aš nenoriu jos matyti. Ko dar jai reikia, a? Į kvailus pobūvius vaikštau, turiu jos svajonių sužadėtinį, nesu narkomanė..
- Marlena, baik, ji ilgisi tavęs, tada išėjai nieko nepasakius, ji net nežino kur gyveni..
- Aš išėjau todėl, nes man atsibodo kasdieniai jos nurodinėjimai, kur, su kuo ir kada turiu eiti, kur negaliu eiti..
- Bent paskambink jai, ji nori žinoti kaip laikaisi.
- Nežinau. Jei būsiu pasiruošusi paskambinsiu.
- Gerai, - vis dar žiūri į mane, - bet ir aš tavęs ilgiuosi.