Laikas nustoti bėgti

347 30 6
                                    

Štai aš stoviu miške, prie trobelės, kurioje praleisdavau daug laiko, kol dar tėtis buvo gyvas. Po jo mirties daugiau nebuvau čia atvykusi. Tesiog buvo perdaug sunku su juo atsisveikinti. Mėgdavau čia ilsėtis. Mėgdavau tesiog stebėt medžius, linuojančius nuo vėjo, tai mane visad ramino. Tačiau dabar net ir tai nepadeda. Negaliu pabėgti nuo mane vis pasivejančių minčių bei abejonių. Visdar negaliu suprasti, kodėl jis man nepasakė. Kuo toliau, tuo labiau imu suprasti jo ankstesnį keistą elgesį. Tas nenorėjimas nieko pasakoti apie save, košmarai naktimis ir išsigandimas, kai imdavau jį žadinti. Ko gero buvau jam košmaras, tik ne sapne, o realiame gyvenime. Prisimenu jo pokalbį su sesele ir tai, kaip beviltiškai jo balsas skambėjo, bandant jos atsikratyti. ,,ką darytum, jei sutiktum tave partrenkusį žmogų?" - pasamonė priminė Alekso klausimą. Ko gero pradedu suprasti kodėl jis nieko man nesakė, jis atsargiai vedė mane link to, bandydamas suprasti, ar elgiasi teisingai. Jo gyvenimas ir taip buvo kankynė, ir štai atsiradau aš - visuomet šalia. Po visų jam nutikusių įvykių buvau vienintelė buvusi šalia kad ir kas nutiktų, nors ir pati nežinodama kas vyksta. O dabar aš čia - pirmai negandai užklupus bėgu. Ir vėl. Ar aš tikrai noriu, kad istorija kartotūsi? Ne. Neabejotinai ne. Privalau nors kartą susidurti su mane užgriuvusiais sunkumais.
Net pati nepajutau, kaip vėl atsidūriau jo namuose. Tik neradau čia to, ko tikėjausi. Neradau Jo. Nebuvo nė jo, nei jo mašinos, tik atviros namo durys bei vartai. Ėmiau sukti galvą kur jis galėtų būti. Ar jis gyvas? O gal jam vėl kas atsitiko? Tuomet netikėtai prisiminiau jo žodžius, šiandien ištartus Markui: ,,Tu turėtum jam sulaužyti kaulus", ,,su tuo gyventi yra žymiai didesnė bausnė, nei būtų kokia nors kita". Ne, prašau, kasnors pasakykit, kad tai netiesa...
Pasinaudojau savo netyčia išmoktais ,,triukais" ir atsidūriau savo kieme, gailėdamasi, kad atsidūriau tik dabar, nes pirmas dalykas kurį pamačiau - tai Markas, talžantis ant žemės be sąmonės gulintį Aleksą.

Ir vėl gyvaWhere stories live. Discover now