Ops! Esta imagem não segue nossas diretrizes de conteúdo. Para continuar a publicação, tente removê-la ou carregar outra.
DIRGIKLIS: minimas alkoholis bei rūkymas, mirties epizodai
●'I'●'I'●'I'●'I'●'I'●'I'●
AUKŠTAS, KELIASDEŠIMT METŲ APLEISTAS PASTATAS STOVĖJO PAČIAME TOLIMIAUSIAME MIESTO PAKRAŠTYJE. Pastatas, kadaise buvęs miesto ligonine, dabar buvo apjuostas metaline statybine tvora, ant kurios kabėjo įvairūs užrašai, draudžiantys įžengti į buvusios ligoninės teritoriją ir į jos vidų, tačiau tvoroje žiojanti skylė išdavė, kad ženklai ir objekto išvaizda neatbaidė smalsuolių, norinčių pašniukštinėti ir pasivaikščioti po seną bei apleistą pastatą.
Niekas, apart tuometinės miesto valdžios, nežinojo, kodėl tūkstantis devyni šimtai trisdešimt septintais metais ši ligoninė buvo taip staigiai apleista ir visi, kuriems reikėjo medicininės pagalbos, pradžioje buvo nukreipti į ligoninę, esančią kitame mieste, o vėliau ir į naujai pastatytą ligoninę, esančią miesto centre. Atrodė, kad šiame pastate dirbę darbuotojai ir pacientai nustojo daryti tai, ką buvo pradėję daryti, išėjo lauk pro ligoninės duris, nesusirinkę savo daiktų, ir į ją niekada nebesugrįžo.
Dabar ši vieta ne tik traukė smalsuolius paauglius arba jaunuolius, bet ir benamius, ieškančius pastogės, bei narkomanus, kurie nenorėjo, kad kas nors trukdytų jų linksmybes. Jų nebaidė nei įspėjamieji ženklai, nei palengva griūnančio pastato būklė, nei sklandančios pasakos bei legendos apie buvusią ligoninę. Ne išimtis buvo ir septynių jaunuolių grupelė, žingsniuojanti link apleisto pastato vieno šeštadienio vakarą.
- Nežinau, - numykė rudaplaukė, kuri nešiojo Laros vardą, pamačiusi vis labiau artėjantį pastatą. Išdaužyti langai, pasvirusios paradinės durys, kurios išdavė dažnus lankytojus, purvina ir atplyšusi lauko apdaila, kai kur ištrupėjusios sienos. Buvusios ligoninės išvaizda kėlė nemalonius šiurpuliukus ir kėlė norą apsisukti bei keliauti namo.
- Nagi, Lara, nebūk nuoboda! – šūktelėjo Aleksas, pamojuodamas pilnu tekilos buteliu. Šviesiaplaukio veide atsirado plati šypsena ir jis pats pirmasis nėrė pro skylę, esančią tvoroje. Lara atsiduso, o paskui Aleksą puolė ir žavi raudonplaukė vardu Irina.
- Kodėl mes negalim to padaryti kur nors kitur? – paklausė Lara, stebėdama, kaip jos draugai, vienas po kito, pralindo pro skylę tvoroje ir atsidūrė apleistos ligoninės teritorijoje. Ji akimis nusekė Aleksą, Iriną, Gabrielą, Timį ir Kiarą, kurie nužingsniavo prie tų pasvirusių ir vos besilaikančių ant vyrių paradinių durų. Reifas pažiūrėjo į merginą kitoje tvoros pusėje.
- Ei, - atkreipė į save Laros dėmesį. Mergina žvilgtelėjo į savo draugą, - viskas bus gerai. Eikš, - ištiesė savo ranką pro skylę. Lara atsiduso ir sugriebusi Reifo ištiestą ranką, pralindo pro skylę. Vaikinas plačiai nusišypsojo, bet draugės rankos nepaleido. Jis sunėrė jų dviejų pirštus, jausdamas pilve skraidančius drugelius, ir nusivedė ją prie grupelės, kuri laukė prie durų.
