Aš nykau, lyg lengvutis sniegas, tirpstantis pavasarį. Jie visi manęs nekentė, tačiau aš irgi savęs nekenčiau... Kaip galėjau padėti kitiems, jei man pačiai reikėjo pagalbos? "Ne, ne... Lukai viskas gerai, ji geriausia klasėje",- palei ausį kartoja mama. Net užmigdama girdžiu šiuos beprasmius žodžius. Realybė visai kitokia... Aš tik paprasta mergina, stengianti niekam nekristi į akis.
Dar niekada nebuvau įsimylėjusi ir mano draugė Agnė mano, kad tai gerai, nes tokiam žmogui kaip man, dramos tik sukeltų didelius nepatogumas. Aš tikra nuobodybė...
- Pyragas svyla,- suriaumoja mama.
Tyliai nusijuokiu. Ji nemoka gaminti, o tuo labiau kepti pyragų. Būtų greičiau nueiti į parduotuvę ir nusipirkti vakar dienos nukainuotą "Napaleoną".
- Kaip sekėsi budėjimas?-pasiteiravau.
- Kaip visada, nusilaksčiau, kad galiausiai vos pastovėjau ant kojų,- atsisukusi kalbėjo, paskui ėmėsi pyrago gelbėjimo operacijos,- Tu turi pasiekti daugiau. Juk nenori taip vargti.
Nežinojau, kaip jai paaiškinti, kad manęs medicina visiškai netraukė.
- O jeigu mane domina kita sritis?
Mama atsisuko. Jos veidas buvo persimainęs.
- Pavyzdžiui?
- Na, tarkime gyvūlinkystė,- atsargiai sakau.
Mama prapliumpa kvatotis, lengviau atsikvėpia ir numoja ranka.
- Linksmas pokštas, net pyrago išmesti negaila.
- Aš rimtai.
Ji sustingsta. Tose akyse nelieka nė kruopelės gailesčio.
- Jeigu tai padarysi, aš tau nepadėsiu...
- Mama...
- Ir būsi man ne duktė.
YOU ARE READING
Mama, patylėk
Short Story"Privalai, būti psichologe,- tai girdėti esu priversta kasdien. Mama nusprendė, vadinasi, taip ir turi būti. Ją tikriausiai ištiktų isterikos priepuolis, jei ji sužinotų apie mano planus." Luka nesiseka mokykoje, tačiau nesiseka ir namie. Jos mama...
