Žiopsojau priešais save ir galvojau, kokia nevykėlė esu. Netoliese žaidė pora mano bendraklasių. Kasparas jau kelintą kartą pataikė į krepšį, kai aš tuo tarpu dar neįmečiau nė sykio. Apsimečiau, kad prastai jaučiuosi ir įsitaisiau ant suoliuko, netoliese stadiono.
Šalia manęs prisėdo Kamilė, viena mano draugių. Ji pastebėjo, kokia nusiminusi buvau.
- Kodėl taip nuliūdai? Ne tau vienintelei nesiseka krepšinis,- pareiškė.
- Žinau.
- Kas dar?- ji akivaizdžiai suprato, kad mane kažkas slėgė.
- Mama...
Draugė giliai atsiduso. Ji žinojo, kokia nepakenčiama galėjo būti mano motina, nors tik sykį su ja matėsi, bet užtekdavo mano pasakojimų.
- Vakar labai susipykome. Ji pasakė, kad jeigu nebūsiu prischologe, ji manęs atsižadės,- pratęsiau.
Draugė net žioptelėjo. Tai buvo ne juokai.
- Ta poniutė sau per daug leidžia.
- Bet ji mano mama,- pasakiau sunerimusi.
- Tai žadi visą laiką paisyti jos užgaidų.
Mintyse vėl pagalvojau apie savo nuosavą ūkį, tačiau ši svajonė atrodė nepasiekiama.
YOU ARE READING
Mama, patylėk
Short Story"Privalai, būti psichologe,- tai girdėti esu priversta kasdien. Mama nusprendė, vadinasi, taip ir turi būti. Ją tikriausiai ištiktų isterikos priepuolis, jei ji sužinotų apie mano planus." Luka nesiseka mokykoje, tačiau nesiseka ir namie. Jos mama...
