What happend? (Lithuanian story)

Susipažinimas

Yeahh.. soo..aš Klara ir man 17m. ir aš sušiktai nežinau kaip prisistatyti. Tokie žodžiai skamba mano galvoje prieš atvykstant į Bradford'ą. Tai jau turbūt velniai žino kelintas kartas kai mes išsikraustome ir žinoma tai dėl mano kaltės . Na ką padarysi sunku su manimi. Ankstesnėje mokykloje išmetė dėl muštynių na , o kitur kartojasi panaši istorija. Beje turėjau keletą draugių, tačiau man nebuvo sunku jas palikti aš nesu ta kuri aukojasi dėl draugų. Tas visas persikraustymo dalykas tapo mano gyvenimo dalimi. Laukiu nesulaukiu greičiau baigti tą prakeiktą mokyklą ir dingti kuo toliau nuo savo tėvų. Yeah mano ir tėvų santykiai yra komplikuoti jie mano esą mano gyvenimo kontrolieriai,o tokių aš negaliu pakest apskritai nekenčiu kontroles. Su tokiomis mintimis atvykome prie mūsų naujojo namo, na nesigiriu, beet tevai tikraaai nepagailėjo pinigų naujajam namui. Let's start it. Tik mašina sustojo šokau iš jos ir bėgau link namo yea I know atrodžiau lyg visiška debile, bet who cares?! Mama kažką ten burbėjo, kad nešokinėt iš mašinos, bet aš niekada jos neklausau ji mane knisa. Įėjusi į namus buvau tikrai nustebinta, nes vidus buvo belekaip gražus. Aišku aš išsirinkau patį didžiausią kambarį, kol įsikūriau atėjo vakaras.

-Klara! Eik valgyt. - kas daugiau jei ne mama.

- Tuoj! - taip pat sušukau ir nubildėjau žemyn. Yea maistas man buvo viskas, galėdavau eit valgyt nors ir vidurnaktį niekada nesiskundžiau dėl savo figūros.

Pavalgiusi pastebėjau, kad mano cigaretes baigėsi ir tai reiškė katastrofą jos padėdavo nusiraminti. Žinau žinau rūkančios merginos yra šlykštu, bet man niekada nerūpėjo kitų nuomonė. Pasiėmusi pinigų, padirbtą kortelę ir motociklo raktelius išlėkiau net nepranešusi, kad išeinu. Na nebūčiau aš, bet vos neįsirėžiau į kažkokio asilo motociklą.

-Ėj ėj žiūrėk kur važiuoji kale! - sušuko tas juodčkis arba musulmonas dar nežinau.

Aš tiesiog išmečiau faką nors tikrai būčiau dėjusi ir į snukį, tačiau nebuvo laiko tam. Nusipirkusi viską lėtai važiavau namo. Buvo 10 vakaro. Grįžau ir iškart nulėkiau į kambarį persirengiau, ir pasiėmiau laptopą, kad galėčiau ramiai praleisti likusį vakarą. Suėmė miegas ir atsigulusi apmąsčiau viską, savo gyvenimą tai buvo mano kiekvieno vakaro rutina, keletas ruoželių ant riešo ir ašaros. Dabar buvo mokslo metų vidurys tai bus gan keista matyti naujokę, aš tikiu, kad bus smagu.. Su ta nieko gero nežadančia šypsena ir užmigau.