What happend? (Lithuanian story)

Reikalai tvarkosi

Pamoka buvo visiškai neįdomi. Sėdėjau tiesiog paskendusi savo mintyse, mąsčiau apie gyvenimą, kuris yra visiškas šūdas. Nereikėjo mums čia kraustytis.

Atsibodo klausytis tos mokytojos nesąmonių, tad išsiėmiau ausinukus ir klausiausi muzikos.

-Panele Torner, ar jums čia nuobodu? - išgirdau mokytojos balsą.

-Būtent, - atsakiau aš.

- Tai jei jums kažkas nepatinka prašom išeiti,- vėl tuo savo įkyriu balsu tarė.

- Tai tą ir padarysiu, - atkirtau ir atsistojusi susidėjau daiktus. Išėjau iš kabineto ir atsisėdau ant suoliuko. Manau reikia eiti namo nebenoriu čia toliau sėdėti. Jau stojausi eiti pas sesele raštelio ir kaip tik suskambėjo skambutis į pertrauką. Nuėjau pas seselę ir paprašiau raštelio gerai, kad jin tokia gera. Puiku dabar kaip tik pamoka pas auklėtoja tai galėsiu nunešt raštelį.

- Ar tau tikrai viskas gerai? - paklausė dar kartą merginos.

- Yeah man viskas gerai, - atsakiau, bet žinojau, kad taip nėra.

Parodžiau auklėtojai raštelį ir išėjau. Grįžau namo ir nuėjau pamiegoti, buvau labai pavargusi, šiandien tiesiog nesu savimi manau ryt viskas grįš į senas vėžias šiandien esu per daug silpna nenoriu, kad vėl visą tai kartotųsi ta depresija ir t.t manau reikės nuvažiuoti į vaistinę.

Prabudau kai tėvai grįžo ir jaučiausi tikrai daug geriau. WTF ? Kas čia per magija na nesvarbu, svarbu, kad aš vėl esu aš.

- Važiuoju į parduotuvę!- sušukau tėvams.

Nulėkiau iki vaistines ir prie jos stovėjo Zayn, Harry, Louis, Niall ir Liam oh gaad. Nenoriu susitikt jų ypač Zayn ir Harry. Nesvarbu.

Nuėjau į vaistinę ir nusipirkau reikiamų vaistų. Dar užsukau į parduotuvę ir nusipirkau šampano bei cigarečių. Manau man to šiandien reikės aišku parodžiau padirbtą kortelę, bet nebe ilgam tai, kitą mėnesį man 18, bus party kaip reikalas. Pasiėmusi viską į rankas ėjau pro gaują.

- Klara galime pasikalbėti? - išgirdau Harry balsą.

- Yeah. Sure, - pasakiau šaltai. Štai ir aš jau esu savimi.

- Kažkaip negerai ten baigėsi.. galbūt galime tai pamiršti? - paklausė Harry kai paėjome toliau.

- Manau, kad galime.. - jis tikrai puikus žmogus tad nenoriu pyktis su juo.

- Šaunu tada, - jis nusijuokė.

- Yeaah.. - nusijuokiau ir aš.

- Gerai tada nebetrukdysiu. Jei reikės kada kompanijos pranešk, - mirktelėjo ir žvilgtelėjo į mano rankas.

- Būtinai,- atsakiau aš ir apkabinusi jį nuėjau.

Na ir puiku reikalai klostosi puikiai. Išėjau iš parduotuves ir ten pamačiau žmogų, kurio tikrai nesitikėjau pamatysianti.