Skrydis Ugnimi

Kerinčios akys

-Nežiūrėk, bet už tavęs yra patrauklus vaikinukas, kuris rodos negali nuleisti akių nuo tavęs,- netikėtai prakalbo draugė kol aš traukiau pro šiaudelį kokteilio gurkšnelį.

-Ir ką tavo manymu turėčiau daryti su šia informacija?- atsakiau jai klausimu paklausydama jos ir nežiūrėdama kas sėdi už manęs.

-Jei būčiau tavo vietoje, eičiau jį užkalbinti,- mirktelėjo ji.

-Well, aš - ne tu,- atsikirtau. Pažiūrėjau į ją, o jos žvilgsnis buvo nukreiptas į už manęs esantį vaikiną. -Einu į WC, o tu toliau grožėkis reginiu.

Nuėjau per raitytą kolidorių į tualetą. Tiesą pasakius man jau truputį svaigo galva, kas man visai patiko. Problema ta, jog buvo sunku užsisegti džinsus. Pagaliau užsisegusi nuleidau vandenį ir nuėjau prie veidrodžio. Kalbant atvirai, žinau, jog atrodžiau lyg pertrenkta, tačiau kai išgeriu atrodau sau patraukli. Po tam tikro laiko, kol galų gale atsižiūrėjau į save, išėjau iš tualeto ir beeinant vos neatsitrenkiau į žmogų, nes mano akys buvo įbestos į žemę. Viena buvo lengva nustatyti, jog tai buvo ne moteris. Atsiprašiau ir bandžiau praeiti pro dešinę jo pusę, tačiau jis paėjo ta pačia kryptimi, todėl paėjau į kitą pusę, bet praeiti negalėjau, nes jis vėl žengė žingsnį į tą pačią pusę užstodamas kelią. Tai pasikartojo kelis kartus, kol galiausiai nusprendžiau sustoti ir pažiūrėti į jo veidą. Jis buvo ganėtinai aukštesnis už mane, spindinčių mėlynų akių, blondiniškų trumpų, trumpų plaukų, kurie išryškino jo galvos formą, ir labai tvirto veido sudėjimo. Vaikinas ištiesė ranką ir tarė:

-Benas.

-Kira,- atsakiau ištiesdama jam savo ranką pasisveikinimui.

-Mėgsti įtraukti dūmą?- išsitraukė iš kišenės elektroninę cigaretę ir pasiūlė man.

-Ne, aš nerūkau,- atsakiau stengdamasi pastovėti ant kojų. Vaikinas pridėjo cigaretę sau prie lūpų, įtraukė ir atitraukdamas ją išpūtė. Dūmai pasiekė mano veidą. Jis atsisėdo ant žemės priglaudęs nugarą prie sienos.

-Prisėsk,- patapšnojo jis savo delnu ant žemės jam iš dešinės. Ilgai negalvodama prisėdau šalia jo. Vis dėl to nebuvau visai blaivo proto. Akivaizdžiai persisukusi stebėjau jo veido kontūrus. Staiga jis atsisuko ir tarė:

-Nori kai ką išbandyti?

-Nagi, ką?- smalsumas nugalėjo. Jis žiūrėdamas tiesiai man į akis, tarsi matydamas mano sielą, įtraukė dūmą ir priartėjo prie manęs. Prilietė savo lūpomis manąsias ir perdavė dūmą man į burną. Aš neatsisakiau. Jis būčiavo mane taip lyg būtumę įsimylėję, nors susitikome tik ką tik. Jaučiau kaip mano visas kūnas atsipalaiduoja ir virsta žele, galvoje pradingsta visos nemalonios mintys. Galėjau trumpam pamiršti, kas esu. Pritrūkus oro šiek tiek stumtelėjau jį, tačiau buvo sunkoka atitrauktį jį nuo savo lūpų, nes jis pernelyg stipriai buvo įsisiurbęs į jas. Žiūrėjau į jo kerinčias akis ir jose įžvelgiau aistrą. Tačiau visa romantika dingo, kai staiga grįžau į realybę. Atsistojau, kas privertė jį šiek tiek pasimesti.

-Aš visai pamiršau, jog atėjau čia ne viena. Einu kol nepradėjo ieškoti,- ištariau ir skubiai pradėjau eiti baro salės link. Jis neatsiliko nuo manęs. 

-Atleisk,- atsisukau į jį sustodama. -Gal galėtum šiek tiek luktelti ir tik po to grįžti pas savo draugus? Žinai, mano draugė pradės mane kamantinėti.

-Žinoma, bet...- neišklausiau jo iki galo ir išėjau.

Priėjusi prie draugės, trinktelėjau jai per petį išgąsdindama ją. Nusijuokėme abi ir ji trinktelėjo man atgal.

-Kur tiek ilgai užtrukai?- pasiteiravo draugė. -Jau buvau beeinanti tavęs ieškoti.

-Atleisk, drauge, bet ne visi tokie blaivūs, jog sugebėtų atsisegti kelnes,- rimtu veidu pasakiau jai, o kai ji nusijuokė, nusijuokiau ir aš. Mano širdis vis dar smarkiai daužėsi, o kai jis praėjo pro mus, atrodė lyg ji akimirkai sustojo.

-Ei, štai tas vaikinas, kuris taip spoksojo į tave,- parodė ji į tą patį vaikiną, su kuriuo ką tik būčiavausi prie tualeto durų.

-Rimtai?!- vaidinau nustebusią. -O dievuliau, koks gražus, turbūt bus dainininkas,- sarkazmiškai atsakiau jai.

-Tiesą sakant, jis man kažkur matytas,- nutaisė mąstančią veido išraišką draugė.

-Oi, tik nepradėk, tau taip su kiekvienu pasitaikiusiu vaikinu, lyg pažinotum visą Lietuvą,- iš tikro ji visada taip sako.

-Bet šis tikrai matytas, tik nežinau ar realybėje,- vis dar bandė prisiminti.

-Na, tai eik, užkalbink, ko lauki?- pamojau rankom jai eiti jo pusėn.

-Baik tu, nenusišnekėk, pergražus jis man.

-Nagi, nesek pasakų. Barmene!- pašaukiau, nes baigėsi dar vienas mano koktelis. -Prašyčiau dar vieną ,,gin tonic", ačiū,- nusišypsojau.

-Tau dar neužteko?- klustelėjo draugė.

-Nagi, taigi penktadienis, reikia atšvęsti,- tiesą tariant, tik norėjau pamiršti tą neseniai išgyventą įvykį.