(Ne)Ramus Gyvenimas ✓

5.

Eisas paliko mane užrakintame kambaryje. Negaliu čia likti. Jeigu nedingsiu iš čia per dešimt minučių, man galas. Iš nežinojimo ką daryti pradėjau dar smarkiau bandyti išsinerti iš antrankių. Jokios naudos tik riešas paraudonavo ir pradėjo jį skaudėti.

Galiausiai prisiminiau, kad plaukuose yra segtukų kuriuos įsisegiau, kad kuodukas geriau laikytusi. Su laisvąją ranka pradėjau plaukuose ieškoti segtuko. Pajaučiau, kad kuodukas buvo susivėlęs pilnas lapų bei kitų šiukšlių ir kiek išsileidęs. Keli segtukai buvo dingę, bet vieną sugebėjau rasti. Ištraukiau segtuką ir kuodukas visai išsileido.

Įkišau savo segtuką į antrankių spyną ir pradėjau sukioti. Gerai mokėjau atrakinti spynas segtuku tad greitai spyną trakštelėjo ir atsirakino. Nusiėmiau antrankius ir pasitryniau paraudusį riešą. Pažvelgiau į laikrodį ant spintelės. Praėjo penkios minutės nuo to laiko kai išėjo Eisas.

Nuėjau prie lango. Žinojau, kad šis kambarys buvo pirmame aukšte tad pabėgti būtų lengvą. Pabandžiau atidaryti langą. Mano laimei langas buvo neužrakintas. Leidau sau tyliai nusijuokti. Tas kvailys Eisas tikrai manė, kad aš nesugebėsiu atsirakinti antrankių ir paliko mane pirmame aukšte su atrakintu langu.

Truputį iškišau galvą pro langą ir apsižvalgiau. Aplink nė gyvos dvasios. Išlipau pro langą ir atsidūriau už namo esančiame sode. Dar kartą apsižvalgiau ir įsitikinusi, kad niekas manęs nepastebės pasileidau bėgti per sodą. Išeiti per priekinius vartus būtų per daug pavojinga tad nubėgau link arčiausiai esančios tvoros ir pradėjau į ją lipti.

Nusileidusi kitoje pusėje atsiradau miške. Dabar tik teko pabėgėti gilau į mišką, kad niekas manęs tikrai nepastebėtų ir iš toliau vis dar matant kelią vedantį iš miško kuo greičiau dingti iš čia.