Debidulės meilės istoria II (comeback)

2 ep. Pasiklydę meilėje

2 ep.

Leze išbėga is mokyklos teritorijos, o paskui ja bėga Debidule, jis visas apsiašarojes.

Jam nevientik ašarų lašeliai bėga bet ir prakaito lašeliai - silkės kvapo.

Debidule sustoja keliom minutėm atgauti kvapą, jis apsidairė ir pamatė kad jis nubėgo į kažkieno irštvą, jis susinervino. Jis pradėjo savę raminti, deja nepavyko ir neatsilaikes savo emocijų jis sušuko Lezes varda:

- LEZEEEEEEEE!!

Iš niekur nieko išlenda iš krūmų Leze.. ji stovi ir tiesiai žiūri į Debidulės akytes. Jo akys prisikaupusios ašarų. Ir Debidulė pradėjo atsiprašynėti:

- Leze, as-as, nuosirdziai atsiprašau, as norėjau pajuokauti, o ne įžeisti..🥺 – susigraudinęs Debidule taria

Lezes prikauptas pyktis sprogo, ir ji trenkė jam tiesiai I snukį..

Ji iš pykčio sušuko:

- TU TOKS DIDELIS DEBILAS, ugh.. AS....AS TAVES NEKENCIU..!!!!

Debidule ziuri į leze su ašarotomis akimis, nežinodamas ka sakyt.. bet nusprendė nebūti idiotu ir kazka pasakyti:

- *sniff* gerai... ir nekęsk... – Debidulė nusišluosto paskutinę ašarėlę, - Bet prašau nebebėk nuo manęs, taip kaip ir visi..

Lezė palenkia galvą ir susirūpinus paklausia:

- Visi? Tu nori pasakyt tu prie VISŲ taip lendi...? Na, ne velto iš tavęs VISI ir tyčiojasi... – nusijuokia Lezė.

Debidulė įsideda savo rankas į kišenę ir pasižiūri į žvaigždėta dangų...

-... heh... i guess i deserve it.. – Debidulė tyliu balsu pasako, atsisėsdamas ant žolės.

Lezė pagaliau išlenda iš krūmų ir atsisėda TOLI nuo Debidulės.

- Tai... mes visai toli nubėgome nuo mokyklos... ir šiaip aš nežinau kur mes randames, - Pasako Lezė.

- Jo.. ir man visai šalta darosi su mano šortukais... gal nori apsikabint, kad sušildyt? – Debidulė drąsiai pasiūlo

- ... tu gal DURNAS? – Lezė pasišlykstėjus atsako, - Kodėl aš apsikabinčiau tu tokiu mulkiu... kaip TU?

- Aš tik pasiūliau... – Debidulė atsidusa ir nulenkia galvą žemyn.

Naktis tamsėja ir tamsėja, ir Debidulė kartu su Lezė neįsivaizduoja kur jie randas. Jie net nejautė, kad nubėgo 2 km nuo mokyklos. Na, bent pasportavo 🥺

Danguje žybi milijardas žvaigdžių, kiekvieną reiškianti mylintį žmogų, kuris net nesuvokia tos meilės. Viena išskirtinė žvaigždė šiąnakt žiba iten intensyviai...

Lezei sugurgia pilvas.

- Ugh... nieko nevalgius aš nuo ryto... – nudvejoja Lezė.

- Jeigu ką, gali manęs atsikąst, nepyksiu, - Debidulė mirktelėja jai.

-Na, man jau geriau numirt negu išvis PAUOSTYT tą tavo silkinę odą! Einu pasiieškot gal kokių uogų rasių... – Lezė atsikelia nuo purvinos žolės ir išeina į paiešką.

Lezė vaikšto po tamsų mišką, palikdama Debidulė vieną, ir staiga pradeda girdėti keistus garsus...

- Debile- uoj tai yra DEBIDULE MAN NEJUOKINGI TAVO TIE JUOKELIAI! – sušunka Lezė.

Garsai kartojasi... ir artėja...

- Nu alio nustok nu.. jau galvojau, kad aprimai!

Tie garsai sklinda iš krūmų, o iš krūmų išlenda MEŠKA! (su juoda kepuraite ir bantuku)

- AAAAA A A A A A A , - Lezė pradeda stresuotis ir iš panikos įbėga tiesiai į medį.

- VISKAS... NE... MAN ŠAKĖS.. NE. NE.. DEBIDULE! DEBIDULE! PRAŠAU.. PRAŠAU!!!

Meška priartėja prie Lezės ir pakelia letena, jai nudrąskyti snukį...

- Debidule... – Lezei per skruotus nutekėjo 'atsisveikinimo su gyvenimu' ašarėlė...

...

- Kvietei? – Debidulė šoka tiesiai meškai ant nugaros, suimdamas jaj abi letenas ir muša per galvą.

- D-d-debidule...? *sniff* - Lezė nusišluosto snargliukus.

- Taip, tai mano vardas! O tavo vardas LAZDYNAS!

- Heh, užsičiaupk.. – Lezė nusišypso ir nusivalo savo 'atsisveikinimo su gyvenimu' ašarėlę, kadangi ji IŠGYVENO.

Debidulė paduoda Lezei ranka ir kartu nusineša meška maisto atsargom. Jie Išsikepę ir pavalgę meškienos, Debidulė ir Lezė prigula po medžiais, ir apsikloja Debidulės nuskusta meškos oda. Debidulės smirdanti burna neleido Lezei užmigti per visą naktį. Aišku, ji būtų pasitraukus, bet buvo tiesiog per daug šalta nemiegoti prie jo. Atėjus rytui, abu atsikėlę išėjo ieškoti mokyklos teritorijos ar bent miesto. Po ilgu valandų ir vaikščiojimų, pro mažytį plyšį, Lezė pamate mokyklos stadioną.

- DEBIDULE! ATEIK ČIA! RADOME MOKYKLĄ!!! - Lezė sušunka

- na norėjau biški daugiau pasivaikščiot su tavim bet tek to, pasiilgau jau ir savo veipuko, - Debidukė atsako.

Sugrįžę į mokyklą, abu kaip tik spėja ateiti į kūno kultūros pamoką, kurią dėsto... ugh.. Žilasis Princas...

Laukite tęsinio...