2 dalis.
°
°
°
°
-Čia aš turėčiau atsiprašinėti- nusišypsojo jis ir padėjo man atsistot- Labai skauda?- paklausė pažvelges į mano koją.
- Mhm- murmtelėjau be nuotaikos
- Kur taip skubi?
- Pas drauge..
- Dar toli iki jos?
- Ne, jos namas čia pat už šito namo.
Pradėjau šlubčiot link P būstinės..
- Ei, palauk aš tau padėsiu! - jis pribėgo prie manes, viena ranka suėmė mano ranka, o kita uždėjo ant mano liemens. Mane nukrėte šiurpuliukai, bet toliau ėjau jo padedama. Priėjus prie vartu paskambinau į namus- nieko nėra.
- Deam.. ir ka dabar daryt?! - pasakiau sau.
- Užeik pas mane.. - nusišypsojo vaikinukas.
- Nemanai kad būtu per daug keista jeigu aš eičiau pas nepažystama?
- Na... susipažinkim aš Adamas (Adam)
- Amelia..
- Na tai ar užeisi??
- Trumpam.. - dvejodama atsakiau
Adamas padėjo man nueit link jo, beje kojos skausmas po biški mažėjo..
Užėjus apsidairiau, visai dailus, erdvus ir šviesus namas..
- O tėvai?- paklausiau.
- Gyvenu vienas.
- Aišku..
Jis nulydėjo mane iki sofos, o aš atsisėdus pradėjau apžiurinet kambari.
- Kavos, arbatos?
- Kavos - burbtelėjau užsisvajojus.
- Kelintokė tu?- vos atnešes kava pradėjo kalba.
- 10. 10d
- Panašu būsim klasiokai.. - nudžiugo jis.
- Būsimas naujokas, arne?- šyptelėjau prisiminus kad ir aš kažkada buvau naujokė.
- Jop, bus smagu pažinot bent jau viena žmogu iš savo klasės.
- O kada mokykloj pasirodysi?
- Ryt.
- Galbūt jeigu aš ryt eisiu į mokykla, norėsi susitikt su manim ir Patricia?
- Patricia?
- Mano draugė kurios nebuvo namie- susigėdus pasitaisiau.
- Okey.
Jesus kažkoks gėjūkštis... gražus, seka madas ir šeip kažkos..
- Gal galiu pasinaudoti tavo telefonu?? - paklausiau prisiminus kad man lygtais turėtu skaudėti koja.
- Be problemu..bet... kur taviškis?
-Pas drauga. Kiek laiko turi ši Iphone?
- Vakar nusipirkau o kas?
- Tiesiog kai tu vakar jį pirkai stovėjai už manęs eilėje.. - nusižvengiau, jis taip pat.
Surinkau savo dėdės numeri kuri mokėjau EXSTRA atvėjams, jis mane visada gelbėdavo..
+Pokalbis telefonu+
A: Labas, gal galėtum mane iki ligoninės nuvešt?
D: Sveika, o kas nutiko?
A: Ėjau, paslydau, griuvau, susitrenkiau koja.
D: Meile man labai gaila bet šiandien man svarbus susirinkimas, tikrai negaliu atleisk. Gal kam paskambint?
A: Ne nereik paskambinsiu Ellai ji mane nuveš.
D: Ok perduok linkėjimus Ellai, turiu lėkt iki!
+Pokalbis baigtas+
- Deam..
- Kas? - jis paklausė man begražinant telefona.
- Aj nieko.
- Dar pabūsi ar tave dabar palydėt iki namu?
- Nereik manes lydet, pati pareisiu.
- Juk aš negaliu palikt šios gražuolės vienos. Nes jeigu tu dar karta i kažka atsitrenksi ir nukrisi kaip nevėkšla būsiu kaltas aš - jis pašiepiančia bei linksma šypsenėle žiūrėjo į mane. Pajaučiau kaip mane išmušė raudonis dėl 2 žodžiu "gražuolė" ir " nevėkšla" tad nuskubėjau link duru kad galėčiau apsiaut batus, juos besiaunant išgirdau kaip jis virtuvėj sudėjo puodeliud i kriaukle. Adamas greitai atsirado prie manes ir tik tada as pastebejau kad jis net nebuvo nusiemes batu nes jis jau man padavinėjo striukyte.. man išėjus pro duris Kylas pagriebė savo striuke ir rakindamas duris ja užsidėjo. Kai aš jau buvau prie vartelių jis greit pribego bei juos man atidarė ( kaip pirmai pažinties dienai jis per daug paslaugus).
- Kur tavo namai?
- Už 3 namu i kaire. - nuobodokai atsakiau.
- Kaimynai ir klasiokai... idomu.. - numykė jis.
°
°
°
°
