7 dalis
°
°
°
°
- Kas gi čia? Ar tik ne August'as?- pašaipiai nusijuokė kiek viresnis vaikinas.
- Valink iš čia Nick'ai! - užrėkė kažkas iš už Augusto.
- Ir savo nevykelius pakeliui susirankiok! - dar kažkas pridūrė.
- Na jau ne, šia panelę aš jau seniai nusižiūrėjas, o jūs ją iš manęs atimt norit?- nusijuokė jis. Aš dar stipriau įsikibau į Augusto ranką, jis glostydamas mano kruplius mane ramino.
- Tu rimtai durnas? Du taviškiai guli atsijunge, du girti kaip bomžai, o mes šeši pusblaiviai..- atkirto Augustas. Tas iškrypelis tik susiraukė ir prieš išeidamas sušnypštė
- Tai paskutinis kartas kai aš tau nusileidžiu..
- Einam aš tave palydėsiu- ramiai tarė A
- Ir taip daug padarei, nereikia.
- Nenusišnekėk, pasimk batus ir einam.
Nupėdinus pasiemiau savo kablus juos užsidėjau ir grižau iki vaikinuko, jis jau buvo vienas, pasakiau kur gyvenu ir tiesiog iki ten eidami kalbėjom kai priėjom mano namo duris, jis jau siekė mane pabučiuot, o aš jam atsukau žandą ir šelmiškai nusišypsojau, jis suėmė mano riešus tada aš išmečiau delne laikyta tašę, jis jas pakėlė ir prirėmė mane prie durų bei įsisiurbė į lūpas, greit atlaisvino mano riešus ir savo rankas padėjo ant mano liemens, o aš savąsias sunėriau ant jo kaklo. Kol mes bučiavomės, o jis nejautė tyliai išsitraukiau raktus ir atrakinau duris, atsitraukiau nuo jo.
- Ryt septintą ryto prie mokyklos įėjimo- pakštelėjau jį į lūpas ir dingau už savo durų, greitai žvilgtelėjau pro akute jis vis dar ten stovėjo, persibraukė nykščiu per apatine lūpa, nusišypsojo ir išėjo. Aš apsisukau, atsirėmiau į duris, nuslydau jomis žemyn ir pati sau nusišypsojau.
°
Amelios P.O.V.
°
Pabudau nuo į šoną susispaudusių kelnių, atsikėlus susirinkau pagalvę ir kaldrą nunešiau jas į kambarį, pažiūrėjau pro langą - jau šviesu.
Nuėjau į virtuve žvilgtelėjau į laikrodį be dešimt septynios, išsitraukiau pieno ir dribsnių, viską susibęrus į dubenėlį pavalgiau ir grįžau į viršų. Įlindau į spinta ir pradėjau po ją vaikščiot ir kuistis, pagaliau radus tobulą derinį( nuotraukoje) viska apsirengiau. Susimečiau knygas į tašę. Kai nusileidau į apačia buvo 7:16, pažiūrėjus puse kempiniuko serijos išėjau iš namų, kai jau buvau visai netoli mokyklos už kampo pamačiau mūsu naująją seselę besibučiuojant su vienu iš mokynių, pasišlykštėjus toliau ėjau link įėjimo, pakėlus galva pamačiau kad į vieną įėjimo kolona atsirėmes Dylan'as, o į kitą Adam'as
- Šventas šūde!- apsisukus pradėjau eiti link centro pusės, pro mane pravažiavus mašina sustojo ir atbuliniu pradėjo važiuot iki manęs. Susinervinau kai supratau kad čia brolio mašina, privaževes jis pravėrė dureles, aš įlipau ir atsisukau pažiūrėt pro galinį mašinos langą į mokyklą
- Daniel'i gelbėk prašau- suzyziau kai jis žiūrėjo į mane.
- Tau reik į mokyklą..- pradėjo jis
- Ne,ne,ne prašau tik šiandien išgelbėk manee... pakalbėsim, seniai bendravom- pradėjau greitai viska malti.
- Gerai, gerai tik nerėk.. - nusižvengė jis- bet turėsi man viską papasakot.
- Omg, aš tave myliu- iš palengvėjimo susmukau sėdynėj.
- Tai kur varom?
- Prie jūros! Prie jūros!- rėkavau kaip mažas vaikas
- Ei, ei ei sakei kad nerėksi...
- Gerai, tai varom prie jū..- mane nutraukė brolis.
- 4 valandos kelio, ar tu isitikinus?
- Taipp.. galėsim pakalbėt- labai džiaugiaus nes pasiilgau brolio.
- Nu ok, bet nenoriu girdėti jokių zyzimų kad atsibodo važiuot. Ir man reik kavos kad nenumirčiau iš nuobodulio kai tu kalbėsi- pašaipiai paskelbė jis kai sustojom prie kavinukės.
- Ei!- kumštelėjau tam nevykeliui į pašone ir kartu išlipau iš mašinos. Nusipirkus kavos važiavom prie jūros visa kelia kalbėja apie tai kodėl jis mane gelbėja ir šeip apie gyvenimą atskirai nuo tėvų. Kai jau buvom visai netoli jūros jis pasakė..
- Žinai tu turi tiek pinigų, gyveni viena savo name, stilinga, graži, protinga ir vistiek nesi pati populiariausia, kodėl?
Mes išlipom iš mašinos ir ėjom mediniu takeliu link jūros aš visdar galvojau ką atsakyt kai baigėsi lentutės ir prasidėjo smėlis aš nusiemiau batus nors buvo ruoduo, smėlis buvo pakankamai šiltas. Atsakiau į klausimą.
- Aš manau jog aš per silpna atsikirsti visom tom barbėm ar raganom.
- Nu gerai, bet visokie idijotai vaikinai kaip jie tavęs neišpopuliarina?
- Nežinau- lengvabūdiškai truktelėjau pečiais.
- Viskas aišku, eisiu keisti tavo padeties.- rimtai tarė broliuks.
Sukikenau ir pasišaipiau..
- Ak taip juk tu ponas populiarusis, mafijos galva..
- Šaa... beto jau buvau pasilges tavo kikenimo- nusišypsojo jis.
- Oh, c'mon juk čia nieko nėra, nuveikim ką nors įdomaus...
°
°
°
°
Žmogai LIKE! ;))
#Įkūrėja
