Sveikas mano ,drauge dienorašti, aš Emma Vinson šiandien pradėsiu į tave rašyti, tik nepyk nes tave užversiu savom bėdom ir paslaptim.
- Emaa ateik tutčtuojauu!,-šauke Mama .
- Taip mama aš čia ...
-Kas atsitiko tavo telefonui ??
-Ar nemataii?!?Jis sudužo,-ižuliai atsakiau..
- Kaip tu drysti?? ,- mama trenkė per veidą.
Sukniubau.Per skaudantį veidą vingiavo ašaros..Nubėgau i savo kambarį paskambinau draugei ir paprašiau ateiti pas mane .
Kai Siuzi atėjo aš ją isitempiau kambarin papasakojau viską ir dar karteli susigraudinau...EMMA
Jau nebegalėjau pakęsti mamos tad taip norejau nuo jos pabėgti ,galvau susikrauti daiktus ir pabėgti pas tėti į Vilnių santaupų buvau gan daug susitaupiusi todėl ir maniau kad man tai pavyks.
PO SAVAITĖS
Mėgavausi ramiomis atostogomis pas tėtį bet gaila nieko Vilniuje nepažinojau, išskyrus savo pusbrolį iškrypelį... Jam 15 kaip ir man esame gime tą patį mėnesį ...To labiausiai nekenčiu.
Pasigirdo skambutis į duris . Buvau taip gerai isitaisiusi sofoje net galvojau kad neverta iš jos judintis . Staiga pasigirdo balsai "namie nieko nėra laušk duris " Tai išgirdusi labai persigandau,nežinojau ką daryti .. Tiesiog bėgau spintan bėgdama užkluvau už gėlės ir ją nuverčiau...Bandžiau pastatyti bet girdėjau kad jie jau čia ...