Emma
Slėpiausi spintoje mano širdis daužėsi taip smarkiai, atrodė, kad tuoj ji išlėks ... Pro spintos plyšelį galėjau matyti isibrovelius, jų buvo du.Vyrai buvo be kaukių, vienas iš jų buvo pasakiškai gražus..mačiau jis buvo dar jaunas.Spėju jam buvo 18. Jo plaukai auksiniai,jo kūnas raumeningas.
Tikras gražuolis pagalvojau aš ...
Kol staiga prasidarė durys ir aš išvirtau... Nepastebėjau antro vyro. Gulėjau ant grindų, mano kūna buvo sukausčiusi baimė galvoje sukosi mintys ką jie man padarys??
Pajutau ranka ant savosios, kūna nukrėtė alektra išdrysau pakelti akis pamačiau mėlinakį gražuolį. Jis paėmė antra mano ranką ir paprašė atsistoti.
Sugebėjau pratarti kas jūs bet man nieko neatsakė... Susiprotėjusi kur pakliuvau, bandžiau pabėgti.. Prie durų mane pasitiko balsas : "saulele kur eini tu būsi mano " Už kampo pamačiau mėlinakį jis artėjo prie manes bandžiau ištrūkti,bet durys vis neatsidarė,bandžiau tol kol pajutau šiltas rankas apsiviniojusias aplink mane.. Ir šaltą balsą "aš tavęs neskriausiu" bandžiau ištrūkti iš jo rankų, bet jis buvo per stiprus... Jis mane paėmė persimetė per petį ir nunešė į kambarį kuriame jie darbavosi... Tad vėl sėdėjau ant kėdės ..Vis žiūrėjau į mėlinakį tol kol dingo šalia jo buvęs apiplėšimo kolega .. Buvau surišta negalėjau pažiūrėti kas dedasi man užnugaros ..
Pajutau šaltus pirštus slystančius man per kaklą...Ir žodžius"tu skaisti ?" neatsakiau ... Nulenkiau galvą žemyt ... Išgirdau šūksnius jie ginčijosi dėl manęs, mėlinakis nori kad aš būčiau nepaliesta, o John kaip girdėjau jo varda, nori mane išprievartauti ...
Pradėjau šaukti nesavu balsu tada kai jie pradėjo vienas kitą žaloti... kai John buvo besamonės mėlinakis atrišo mane visa drebėjau iš baimės, nesusivaldžius stipriai apkabinau vaikiną, ir sušnibždėjau jam į ausį "pagrobk mane palik viską kaip dabar yra , pabėkim " Mėlinakis suspaudė mane stipriau ir pakštelėjo skruostan. Gal tai buvo jo atsakymas ...
