Viskas prasidėjo rugsėjo pirmąją, kai aš tapau aštuntoke. Tą vasarą restauravo mūsų mokyklą ir iš vidurinės pavertė į gimnaziją. Dėl šios priežasties šiais metais į mūsų mokyklą prigūžėjo naujų mokinių. Ir niekas, na išskyrus kelis vampyrus kurie taip pat mokėsi kartu su manimi, nežinojo, kad pusė jų yra vilkolakiai. Nors mums - vampyrams tai nebuvo promblema, man nepatiko, jog septintadalis mano mokyklos dabar žino, kad esu vampyrė.
Rugsėjo pirmąją, kaip ir kiekvienais metais kartojosi ta pati ceremonija. Mokyklos kiemelyje susirinkus visiems mokiniams, mokyklos direktorė ponia Čester sakė nuobodžią kalbą. Ji papasakojo tai kas visiškai manęs nedomino, išskyrus vieną dalyką. Čester pasakė, kad šiais metais mokykloje rinks naują futbolo komandą. Mūsų mokyklos direktorė niekada nepalaikydavo sporto, o ypač futbolo, todėl man pasirodė keista, jog ji nusprendė surinkti futbolo komandą. Ji sakydavo, kad iš futbolo jokios naudos, tik spardai kamuolį ir skaičiuoji kiek kartų pataikei į vartus, bet staiga futbolas pasidarė labai tinkamas sportas šiuolaikiniam jaunimui. Jis naudingas tuo, kad bėgiojant prasimankština visi raumenys, o spiriant kamuolį į vartus lavinasi taiklumas. Šią informaciją mums pateikė pati Čester ir netgi su džiaugsminga mina veide. Tačiau jums tai tikriausiai nerūpi, tad grįžkime prie rugsėjo pirmosios "apeigų".
Kai pasakė viską ką norėjo pasakyti, Čester išvardino visų klasių auklėtojas/-us ir kurie kabinetai jiems priklausys šiemet. 8a, klasė kurioje mokausi aš, karaliaus 311 kabinete, mūsų auklėtoja Taja Doningen, ji ekonomikos mokytoja.
Kai visi susirinkome į klasę pastebėjau, kad į kitas mokyklas išėjo pusė klasės "elito": Mija, Gabė, Džesika, Nikas ir Džekas. Labai susidomėjau kas ateis į mūsų klasę. Aišku man teko nusivilti, nes iki naujokų pristatymo dar labaaaaaaai daug laiko. Taigi nuobodžios kalbos tęsėsi toliau. Auklėtoja pasakojo apie pakitusią tvarką, o kažkam pavadinus ją "panele", ji griežtai pasakė, kad vadintume ją Taja. Lengvai atsikvėpiau, pagaliau bent vienos mokytojos nereiks vadinti panele ar ponia. Vėliau Taja išdalino visiems kažkokius lapelius, pažiūrėjusi į savajį pamačiau vieną vienintelį klausimą "Ko šiais metais tikiesi iš Finigago gimnazijos mokytojų?". Į šį klausimą reikėdavo atsakyti kiekvienais metais. Aš dar vis nesupratau kokia iš to nauda, vistiek bus šimtai skirtingų nuomonių ir mokytojai tikrai negalės padaryti visko ko iš jų tikisi mokiniai.
Po dar kelių visiškai nereikšmingų užsiėmimų, Taja pradėjo temą apie naujokus:
- Šiais metais į mūsų klasę ateis netgi šeši nauji mokiniai. Kaip ir kiekvienais metais kiekvienam iš jų paskirsiu po "globėją". Globėjai per vieną savaitę privalės supažindinti naujoką su kiekvienu mokyklos kampeliu ir be abejo turės padėti jam susirasti draugų. Po savaitės naujokas gyvens savo mokyklinį gyvenimą ir pats rinksis ar įtraukti buvusį globėją į savo draugų ratą ar ne,- kalbėti ji baigė labai iškilmingai, atrodė lyg kalbėtų už patį šalies prezidentą.
Kalbos apie naujokus aš klausydavausi kiekvienais metais, nes man visada buvo įdomu sužinoti kas bus kieno globėjai. Mažiausiai tikėdavausi, kad globėja būti paskirs mane, aš ja buvau tik vieną kartą, šeštoje klasėje, globojau Tedį Džordaną, jis man niekada nepatiko. Ačiū dievui jis čia mokėsi tik vienus metus ir daugiau gyvenime neteko jo matyti.
Galiausiai į klasę įžengė pats pirmasis naujokas...
