Ir galiausiai į klasę įžengė pats pirmasis naujokas...
Mokytoja jį pristatė kaip Filą Tremorą ir baigusi trumpą pasakojimą (kuris susideda iš tokių dalių: amžius, buvusi gyvenamoji vieta, buvusi mokykla) apie jį, pasakė:
- Filo globėja bus Anė Delginston.
Tada padavė Filui mokinio pažymėjimą, tvarkaraštį ir parodė kur sėstis.
Toliau buvo Tina Citonel, kurios globėju buvo paskirtas Denis Veidlandas. Tada Hendrė Ukšer, globėjas Nelas Guistonas. Garis Taisonas, globėja Fausta Eirtaitmen. Otrė Helsinger, globėjas Rendis Itermanas. Ir paskutinis naujokas...
Iškart kai jis įėjo į klasę, mane apėmė keistas jausmas. Jis vilkolakis. Nežinau kodėl atkreipiau dėmesį į tai, bet jausmas buvo kitoks negu susitikus su kitais vilkolakiais ar vampyrais. Aš net negalėčiau paaiškinti kas tai per velnias, nes niekada anksčiau to nejaučiau. Mano apmąstymus greitai nutraukė mokytojos balsas:
- Taigi, paskutinis naujas mokinys jūsų klasėje yra Leinas Lairsenas.
Apšalau, netiesiogine prasme žinoma. Mano mama šįryt sakė, jog į namą šalia mūsiškio atsikrausto kažkokia šeima. Pavardės žinoma neatsimenu, bet žinau jog ji iš L raidės. Vakare eisim
Iškart supratau, kad jis išpopuliarės nedelsiant, nes man jis pasirodė dieviško grožio. Net nesitikėjau, kad būsiu jo globėja, nors pripažinsiu, kad giliai širdyje to norėčiau. Maniau, kad jo globėja bus klasės populiarioji Julija Sizer, nes ji kiekvienais metais kažką "globodavo", bet mano nuomonę pakeitė vienas mokytojos sakinys:
- Leino globėja bus Linda Leirsen.
Iš pradžių net nesupratau ką ji pasakė, nes maniau, kad žinau kas bus jo globėja, bet susiprotėjau kai pajaučiau daug žvilgsnių įsmeigtų į mane. Nenorom pažiūrėjau į Leiną ir nusišypsojau dirbtina šypsena. Kodėl? Nes tiesiog neįmanoma iš tikrųjų džiaugtis. Tai kažkas keisto. Girdėjot kaip skamba mūsų vardai ir pavardės? Linda ir Leinas, Leirson ir Lairsonas. Dar tas keistas jausmas ir tai, jog jis vilkolakis.
Visą likusį pamokos laiką galvojau kaip išsiaiškinti kodėl taip nutiko. Ir tikrai nesitikėjau, kad vėliau jis mane priims į savo draugų ratą. Tikrai ne! Jis pradės manęs nekęsti, kaip ir visi kiti populiarieji. Beje, jau tikriausiai suprato, jog aš vampyrė.
Kai nuskambėjo skambutis nieko nelaukdama greitai susidėjau daiktus ir bėgte išbėgau iš klasės. Bet greit teko sustoti, nes ant riešo pajaučiau tvirtą ranką, o tada išgirdau balsą:
- Kur taip skubi?
Atsisukusi pamačiau Leiną. Stengiausi išlikti kuo ramesnė ir manau, kad man ganėtinai gerai pavyko.
- Tiesiog nenoriu, ilgai būti kieno nors akiratyje, tad ketinu kuo greičiau dingti iš mokyklos.
- Gal gali bent parodyti kur yra geografijos kabinetas, juk tu mano globėja. Linda, tiesa?
- Taip, tiesa. O kam tau geografijos kabinetas, juk pamokų šiandien nėra.
- Mokytoja sakė, kad ten vyks kažkokia apklausa skirta naujokams.
- Gerai,- atsidusau. - Parodysiu tau geografijos kabinetą, o ryt per pietų pertrauką aprodysiu mokyklą, tad verčiau pavalgyk sočius pusryčius,- kalbėjau visiškai šaltu balsu, net pati to nepastebėdama, bet atrodo jam tai netrukdė, nes jis tik linktelėjo galvą ir nusekė paskui mane.
Iškart po to paskambinau savo pačiai geriausiai draugei Heilei ir pasakiau, kad dabar pat susitinkam kavinėj prieš mokyklą. Ji sutiko, tad neskubėdama nuėjau iki spintelės, pasiėmiau savo ploną, spalvotą paltuką ir nuėjau į kavinę. Ėjau ypač lėtai, nes Heilė yra pati didžiausia lėtapėdė. Netgi kavinėje dar turėjau palaukti geras dešimt minučių.
- Labas,- pasisveikino Heilė.
- Sveika,- atsakiau.
- Tai kodėl mane čia pasikvietei?
Nieko nelaukdama pradėjau pasakoti apie Leiną, bet Heilė mane sustabdė ir paklausė:
- Ar čia tas kuris jau turi būrį draugų ir merginą?
- Ne. Tai Lairas. Jis irgi naujokas, bet ne iš mano klasės.
Tada tęsiau pasakojimą apie Leiną. Papasakojau ką apie jį manau, aišku užsiminiau apie vardus ir pavardes. Ir, kad sumaniau perskaityti jo duomenis archyve.
- Tu ką, išprotėjai!? - sušuko ji kai baigiau pasakoti apie archyvą. - Ieškoti informacijos archyve!? Labiausiai saugomoje mokyklos vietoje!?
Heilė prikalbėjo dar daug tokių sakinių, o aš tuo tarpu žiūrėjau į kavinės duris. Kai staiga sustingau. Ir tik po keliolikos sekundžių susiprotėjusi numečiau ant stalo kelis dolerius už mūsų gėrimus, paėmiau Hedlę už rankos ir ištempiau iš kavinės. Laikiau ją už rankos eidama dar pro kelis namus, bet ne per toliausiai nuo kavinės. Iškart man sustojus Hedlė pradėjo rėkti:
- Kas tau darosi!? Paėmei ir išsitempei taip nieko ir nepasakius!
- Atleisk...,- numykiau. - Tiesiog į kavinę įėjo Leinas ir Lairas. Ir pati žinai kaip aš nenoriu matyti Leino. Tad kai jis nuėjo į tuoletą, pasinaudojau proga ir sprukau. Aišku Lairas mus matė, bet jis mūsų nepažįsta, tad tikrai nepasakos Leinui apie dvi paaugles išėjusias iš kavinės. Beto, dabar turėsim susirasti kitą vietą susitikimams po pamokų.
Kai tik baigiau kalbėti, Heilė vėl mane apkalbėjo visokiais žodžiais ir tada pradėjo vardinti vietas kur galėtume ramiai pasibūti po pamokų. Bet aš jos neklausiau, nes mano dėmesį patraukė garsai sklindantys iš kavinės. Keista, kad Heilė negirdi, juk ji taip pat vampyrė, ir netgi tikresnė negu aš. Na, bet šiuo metu ji kalba apie kažkokią kavinę esančią per kelis kvartalus nuo mokyklos, taigi natūralu, kad negirdi. Aš ją nutraukiau trumpu rankos mostu ir pasakiau:
- Eime, Heile, kavinėje kažkas vyksta...
