The Painful Truth (LTU)

"Nusiramink..dabar aš čia"

Ir vėl ta pati rutina..Atsikelti,Eiti i mokyklą,grįšti namo.-Galvoju. Bet šįryt kažkas kitaip.Saulė pro langą šviečia ryškiau..Kažkas kvepia..blynai.Atsikeliau iš lovos,įsispiriu šlepetes..Lipu žemyn.Mama sėdi virtuvėje.
-Labas.-Pasisveikinau
-Oo labas .Kaip miegojai?-Mama paklausė
-Gerai.-Atsakiau ir įsipyliau kavos.
-Šiandien man nereikia eiti į darbą.Gal norėtum išeiti pasižmonėti?Nusipirktume ką nors gražaus.Pasidarytume tokį mergaitiška vakarą.-Mama gurkštelėjo kavos.
-Nemanau,kad turėsiu laiko mama.
-Na ar negali skirti nors šiek tiek laiko savo motušei?-"bandė" pašmaikštauti.
-Mama..Juk sakiau ,kad neturėsiu laiko.-Išrėžiau.
-Na kaip nori.
Ant mamos žodžių į virtuvę įėjo Ianas(patėvis).
-Sveikos damos.-Su plačia šypsena tarė jis.
-Mhm labas.-Su kažkokiu pasitenkinimu atsakė mama.
Aš net nesiruošiau sveikintis ir išdūmiau iš virtuvės į savo kambary. Užsidariau duris,padėjau puodelį ant stalo ir dribau į lovą.
Nutariau šiandien į mokyklą neiti.Kai mama išėjo į miestą,o Ianas išvažiavo į darbą,parašiau Eliui "Labutis,mamos ir to asilo nėra.Atvažiuok xx"
Elis mano vaikinas.Jam 20.Jau eina antri metai kaip mes draugaujam.Bet pastaruoju metu jis toks..užsidaręs savyje.Atrodo bijo net žodį pratarti.
Po keliolikos minučių gavau SMS "Labas,užsuksiu kai galėsiu x".
Gerai.Atvažiuos.Puiku.
Pasiklojau lovą,nuėjau į vonią.Pažejau į veidrodį ir vėl pamačiau NIEKO GERO..Kaip ir kiekvieną rytą..Įlipau į dušą,išsimaudžiau.
-Po dviejų valandų-
Sedėjau sveitainėje ant sofos,per Tv žėjau kažkokį meksikietišką mėšlą ir traškinau spragėsius.Į duris kažkoks beldimas.Greitai nušokau nuo sofos.Nubėgau prie durų ir atidariau.Ten stovėjo Elis.O koks gražus..Gražesnio dar nemačiau.Juodi susivėle plaukai,didelės rudos akys,lūpos..saldžios lūpos.Man patiko jas bučiuoti.Nieko nesakydama iš karto jį pabučiavau..taip karštai.Jis atsakė į mano bučinį ir stipriai apkabino mane.
-Kaip aš tavęs pasiilgau...-Jis greitai pasakė ir vėl mane pabučiavo.
Išsilydžiau...o dieve kaip aš noriu jo.
-Užeik.-Įleidau jį, uždariau duris ir nusitempiau jį į svetainę.Vėl pradėjau jį bučiuoti ir jis užsikėlė mane ant savo liemens.Ir aš trenkiau galvą į lempą.
-Auuu..-Sudejavau.
Ir iš niekur nieko pradėjau juoktis.Negalejau nustoti.Aišku kaip visada privalau viską sugadinti..Elis pasodino mane ant stalo ir pats pradėjo juoktis :
-Kas yra.-Jis nusijuokė
-Aš nežinau..Aš trenkiau galvą ir na..-Aš iš tikro nežinojau kas atsitiko ir tik dar labiau įsijuokiau.Iki ašarų.
Staiga mane užplūdo liudesys ir aš pradėjau verkti..rimtai..Isteriškas verkimas..
-Kas yra?Ar tau skauda?-Jis mane apkabino.Stipriai.
-Ne..Tiesiog man taip tavęs trūko.-Apkabinau jį dar stipriau nors per ašaras nieko nemačiau.
-Nusiramink,dabar aš čia.-Jis pažėjo man į akis,pabučiavo į kaktą ir vėl šiltai apkabino.