The Painful Truth (LTU)

"Ko jam čia reikia?"

"Apie Marką"
Jis greitu žingsniu priartėjos prie manęs.Jo žvilgsnis buvo žudantis ir toks..gundantis.
-Stok.-Cyptelėjau.
Jis stabtelėjo.
-Prašau atidaryti duris.Aš noriu keliauti namo.
-Kaip nori mažute,bet mes dar susitiksim.
Jis atrakino duris ir išleido mane.Aš nuskubėjau prie laiptinės durų.Ohh grynas oras..Man to reikejo..
Apsidairiau.Ir nuėjau iki artimiausios autobusų stotelės..Parvažiavau namo.
-Po dviejų savaičių-
Su Morta pietavome mokyklos valgykloje.
-Žinai ,manau aš jam patinku.
-Morta,dievaži,-Išlemenau.-Tai ,kad jis paskolino tau savo vadovėli,tai nereiškia ,jog tas moksliukas tau jaučia simpatiją.
-Na iš tiesų prieš porą dienų jis pakvietė mane į pasimatymą..Jei būtų galima tai pavadinti pasimatymu..Tu gali patikėti?! Jis man pasiūlė susimatyti greito maisto restoranė.-Jin susijuokė.
Aš jai pritariau.
-Neik.Jokiu būdu.
-Kodėl?
-Nuojauta kužda jog jis tau nupirks mėsainio kompleksą ir visą vakarą pratauškės apie chemijos pamokas..
-Na žinai..-Pyktelėjo.-Tau gerai kai aplink tave vis šokinėja miestelio saldainiukas.-Užvertė akis.
-Manau jau turiu eiti.-Atsikandau dar riestainio.-Turėčiau šiandien pasimokyti.Dar vienas 3 man tikrai nepraskaidrintų dienos.
Atsikėliau nuo suolelio.Atsisveikinau su Morta ir pasukau išėjimo link.Kolidoriuose kuždėjo begalės mokinių.Vos prasispraudžiau.
Išėjau į lauką.Maniau jog šiandien eisu namo pėsčiomis.
-Sele!!-Nepažįstamas balsas.
Kas čia dabar.Atsisuku.Po velnių..
Markas?!Ko jam čia reikia?
Ėjau toliau.Markas iš užnugario pagriebė mano ranką ir privertė sustoti.
-Labas.-Apkabino.
Greit jį atstūmiau.
-Ko tau čia reikia?Ko tu nori iš manęs?Ir kodėl negali manęs palikti ramybėje?!-Pradėjau kelti balsą.Bijojau,bet nežinau ko.
-Sele,Aš tik noriu ,kad šią popietę praleistum su manim prie kavos puodelio.
Ką jis čia tauškia?!!
-Ką?! Supranti ,jog kas atsitiko tarp mūsų buvo pati didžiausia klaida mano nereikšmingame gyvenime!! Aš niekur su tavimi neisiu.Aš tavęs ,net nepažįstu.
-Tu privalai eiti.
-Ne aš neprivalau.Aš tau nepriklausau.Aš priklausau savo vaikinui Eliui.Tik jam ir niekam daugiau.-Jaučiu kaip rėkiu.
-Sele nusiramink.Tiesiog pasikalbėkime.
-Ne.Niekada.Ir ką tu man padarysi ?!
-Tau Sele nepadarysiu nieko.Niekam neleisčiau skriausti tavęs.Bet Eliui..
-Ką ?!?-Išsižiojau.-Tu grasini Eliu??!
-Ne,bet jam būtu skaudu jei jis apie mus sužinotu.-Jis nusišypsojo velniška šypsena.

Sutrikau.Visa suakmenėjau.Nežinau kas atsitiko,bet negalėjau pajudinti nei vienos galūnės..

-Tu ne..
O dieve..Kaip aš nepagalvojau.Jei Elis sužinotų..jis palūžtų.Prarasčiau jį visiems laikams..
-Aš eisiu.Bet tu paliksi mane ramybėje..
Jis tylėjo..Šypsojosi..Kvailys pasiekė savo.
Po penkiolikos minučių jau sedėjome jaukioje kavinukėje,bet kai buvau su Marku ši vieta man pasidarė nekenčiamiausia pasaulyje.
Markas užsakė du puodelius latte.
-Aš nebegaliu ramiai miegoti.
Nutaisiau tuo pačiu klausiamiajį ir piktą žvilgsnį.
-Po tos nuostabios nakties aš naktimis negaliu išmesti tavęs iš
galvos.
Šlykštu.
-Sele aš suprantu kaip viskas atrodo iš šono ,bet manau jog įsimylėjau tave.
-Ej žmogau gal jau nebegaruok gerai?-O dieve šie žodžiai iš mano lūpų suskambo labai juokingai.-Šneki visiškas nesamones.
-Sele aš tau galiu duoti viską ko nori.Galiu tau plikomis rankomis rūmus pastatyti.Aš tave myliu ,supranti tai?-Jis atsiklaupė man prie koju.
-Dieve,žmogau kas tau negerai?!
-Šokau nuo kėdės ir išėjau.Palikau klupeti tą psichopatą.
Kvailys..
Po 10 min. gavau sms "Greitu metu vistiek būsi mano.M"
Išjungiau telefoną ir nugrūdau jį tarp knygų.Parėjusi namo lėkiau į savo kambary ir įsikniaubusi pagalvę ir verkiau.Verkiau.Verkiau.Kol pradėjo skaudėtu galvą.
Jaučiausiu tokia kalta...taip ir yra..