See You Again // Z.M // #2015 // LTU // Book 2 // ✔

×2.4×

"See you again"
2.4
-Scarlet P.O.V-
Po maždaug dvidešimt minučių į mano kambarį atėjo pilnai apsirengęs Liam. Jis atsisėdo prieš mane ant lovos ir sukryžiavo kojas. Lygiai taip pat kaip ir aš.
-Taigi?-Laukė jis. Aš pradėjau pasakoti jam istoriją nuo tos vietos, kai mane pagrobė iš mokyklos.
-...ir todėl aš atsidūriau čia.-Užbaigiau istoriją. Jis sėdėjo apšalęs.
-Tu nori pasakyti, kad atjungei du dičkius?
-Jep. To išmokė mano vaikinas. Na, manau, jau buvęs, bet koks skirtumas. Dabar aš laisva.-Pasakiau nusišypsodama.
-Joo..-Tepasakė jis.-O mane galėtum atjungti?
-Laisvai.
-Davai.-Pasakė jis lyg duodamas iššukį.
-Gal geriau nereikia, nes paskui bus pasėkmės.
-A. Jo tu teisi.-Pasakė jis.
-Jop. Tai, o ką tu čia veiki?
-Na, aš čia kaip ir gyvenu. Jau paskutinius tris mėnesius.
-Kodėl?
-Nes tėvas pasakė, kad nebegyvensiu iš jo kišenės ir turiu išmokti gyventi pats.-Pasakė jis.
-Tai tu ir darbą dar turi?
-Pff ne. Man mama kiekvieną mėnesį persiunčia pinigų. Tai dar išeina gyventi.-Pasakė.
-Aa. Aišku..-Pasakiau.
-Jo.-Atsiduso.-Žinai, tu gan miela ir įdomi.-Pasakė jis su šypsena.
-Tu taip pat.-Nusišypsojau.-Turbūt merginos neriasi iš kailio dėl tavęs.-Šyptelėjau.
-Neturiu merginos.-Liūdnai pasakė.
-Hmm man įdomu, kodėl?
-Dažniausiai merginos mane atstumia, nes neva esu nevykėlis, na žinai. Sekse.
-Wow. Rimtai? Jos tūtbūt yra kvailos vištos.
-Tiesiog man nelabai rūpi tas seksas.-Šyptelėjo jis.
-Vadinasi tu romantikas?
-Kaip ir. Man patinka merginas nustebinti ne seksu, bet nuoširdumu.-Dieve, jis mano tipo vaikinas.
-Kiek tau metų?-Staigiai paklausiau.
-A? A man greit devyniolika.-Pasakė.-Kiek tau?
-Septyniolika.-Šyptelėjau.
-Geras.-Pasakė jis. Mačiau jo akyse kažkokią nusivylimo gaidelę.
-Tau kažkas ne taip?
-Kodėl taip manai?
-Matau pagal tave.
-Ohh.. Aš neseniai išsiskyriau su mergina. Ir dėl tos pačios priežasties, apie kurią kalbėjomės.-Pasakė jis.-Nors ją ir mylėjau.
-Ohh užjaučiu.-Parodžiau rankas, kad noriu jį apkabinti. Jis prisislinko ir apkabino mane.
-Manau, mus likimas suvedė ne šiaip sau.-Sukuždėjau jam į ausį.-Mes abu neseniai išsiskyrėme. Vieniši. Gyvensime čia. Ir manau, kad mes būsime geri draugai.-Sukuždėjau. Jis atsitraukė su šypsena.
-Žinoma.-Linktelėjo.
-Kelintas tavo kambarys?
-Septyniasdešimt antras.-Pasakė jis.-Tavo tai geriausias.-Nusijuokė.
-Jooo. Sekso kamabris.-Nusijuokiau ir Liam kartu.
-Amm gal tu nori, kad likčiau nakčiai?-Paklausė Liam. Jo akyse mačiau, kad jis kiek jaučiasi nedrąsiai.
-Žinoma. Jei tik nori pats. Man šiaip nelabai patinka būti vienai. Aš dažniausiai miegu su kažkuo. Pavyzdžiui prieš savaitę ar daugiau dar miegojau su vaikinu, prieš susirandant vaikiną miegojau su meškiuku. Dabar neturiu nei vaikino, nei meškiuko.-Patempiau lūpą.
-Na, dabar turi mane.-Pasakė jis nusišypsodamasis.
-Kiek dabar valandų?-Paklausiau.
-Tuoj vienuolika. Manau, tu esi pavargusi?-Paklausė.
-Jop. Norėčiau pailsėti.-Šyptelėdama pasakiau.
-Žinoma.-Šyptelėjo. Abu nulipome nuo lovos. Aš palindau po dekiu. Atklojau kitą pusę ir patapšnojau Liam, kad atsigultų. Jis nedrąsiai įlipo į lovą.
-Gali būti drąsus.-Pasakiau jam.
-Gerai.-Jis šyptelėjo.-Ar galiu tave apkabinti?
-Žinoma.-Pasakiau ir atsukau jam nugarą. Jis apkabino mano liemenį. Savo skruostą priglaudė prie manojo. Aš užsimerkiau. Jis taip pat. Po kelių minučių abu užmigome.