Elizabeth
Gyvenime 3 kartus savęs paklausiau kaip aš mirsiu, ar kas ateis į mano laidotuves, ar kas nors verks dėl manęs? Ir kiekvieną kartą mano atsakymas vis buvo kitoks. Pirmą kartą kada uždaviau sau šį klausimą. Tuomet galvojau, kad ateis daugybė žmonių ir jie visi verks dėl manęs, bet tai te buvo absurdiškos mintys. Antras kartai - kai buvau karo mokykloje. Ten supratau, kad dėl mano mirties verks tik keli žmonėms, kuriems aš iš tikrųjų rūpėjau. O dabar, gulėdama ir laukdama savo mirties valandos su skyle krūtinėje, kurią padarė ta nelemta kulka, supratau, kad artimieji net nesužinos kas man nutiko. Busiu numesta į girovį ir palikta numirti lėta mirtimi. Geriausiu atveju jiems atiduos mano palaikus pranešdami, kad nusižudžiau. Tai kaina kurią mokės mano artimieji, nes aš sutikau tapt žudike.
Prieš 12 valandų
Elizabeth
Mane pradėjo žadinti įkyrūs saulės spinduliai. O tai tik pastiprino galvos skausmą. Aš buvau savo kambarį ir aš buvau ne su vakarykščiais rūbais, o vyriška maike. Gaila, bet iš vakar atsimenu tik Tonį. Staigiai atsikėliau, bet pasigailėjau to sprendimo, nes vos nenukritau. Sunkiai nusileidau į virtuvę ir ten kaip visad Zayn gamino pusryčius. Praėjusį pro jį link spintelių kuriose sudėti vaistai nuo skausmo. Kadangi jos buvo sukabintos aukštai tai man reikėjo pasistiebt. Jaučiau kaip maikė pasikelia ir matosi manoma užpakaliukas ir galiu užtikrinti, kad jis nužiūrinėjo mane.
-Nustok mane nužiūrinėti.
-Kodėl? Juk gražiu vaizdu reikia grožėtis.-ir prie šių žodžių jis pradėjo sąvoka kikenimą.
Nieko neatsakiau jam tiesiog toliau ieškojau vaistų nuo skausmo. Džiaugiausi, kad jis nieko nesakė, nes nuo jo balso man tik sustiprėdavo galvos skausmas. Jau buvau Išgėrus vaistus ir beeinanti į savo kambarį, bet jo balsas pasigirdo dar kartą.
-Tau tinka mano maikė.
Atsiradus savam kambarį pasiėmiau naują apatinį trikotažą ir nužingsniavau į vonią. Joje palindau po šiltu dušu kuris atpalaidavo mano kūną kaip niekas kitas. Išėjus iš dušo apsirengiau apatinius ir užsidėjau šviesiai mėlynus, plėšytus džinsu ir paprastą, baltą maikutę ant šleikučių. Vėl nuėjus į virtuvę sutikau Zayn, bet šį kartą jis sėdėjo prie baro ir valgė. O aš išsitraukus iš spintelės sausus pusryčius ir pieną. Pieną įdėjau į mikrobangų krosnelę. Turėjau įprotį sausus pusryčius valgyti su šiltu pienu. Pasidarius pusryčius jau ruošiausi juos valgyti, bet man sutrukdė skambantis mano telefonas. Jame švietė Amandos vardas. Jei butų skambinęs kažkas kitas būčiau atsiliepus iš kart. Bet šį kart nuėjau į mamos darbo kambarį. Beeidama pastebėjau keistą Zayn žvilgsnį.
E-Elizabeth klauso.
A-Sveika man reikia tavo pagalbos.
E-Ko?
A-Čia pokalbis ne telefonu. Ateik į parką po pusvalandžio.
Taip ir baigė pokalbį. Nuėjau į kambarį. Susišukavau plaukus ir truputį pasidažius nulėkiau į garažą. Ten radau savo baltutėlę Audi. Įsėdus ir pasukus raktelį išgirdau jos urzgimą. Man visuomet patiko galingi automobiliai. Išsukus iš kiemo pradėjau važiuoti parko link. Pasiekus parką savo automobilį palikau šalikėlėj. Eidama į parko gilumą ieškojau tarp žmonių Amandos veido. Ji sėdėjo atokiau nuo visų žmonių.
-Tai kokios pagalbos prireikė iš manęs?-prisėdus šalia jos paklausiau.
-Gavau užduotį, bet reikia dar vienos merginos.
-Kokia užduotis?
-Vienas Londono kekšyno savininkas atvyksta ir ieško naujų merginų. Tai viena su jo 10 ar daugiau apsauginių nesusidorosiu plius jis atvyks su sūnum, o jis negeresnis už tėvelį tai...-dvejojau ar sutikt ar ne. Bet vien išgirdus žodį kekšynas mintyse iš kart sutikau. Nekenčiau kekšynų, o ypač jų savininkų.
-Sutinku.- pertraukus ją pasakiau.
-Gerai tai tada atvažiuosiu apie 18:00. Ai taip pat kartu bus ir Ashton.-tai išgirdus nusišypsojau kreiva šypsena.
17:45
Jau greitai turėjo atvažiuoti Amanda. Tad likus laiko nuėjau į antrą rūbinę apsiginkluoti.Turėjau nedidelį, bet galingą ginklą. Vilkėjau juodą trumputę suknelę su gilia iškirpte kuri atkreipė dėmesį į mano krūtinę. Ir kaip visad aukštakulniai ir ryškesnis makiažas. Išgirdus automobilio urzgimą pradėjau leistis iki durų, bet pirmiau nuėjau į svetainę pasiimti telefono. O ten kaip visad sėdėjo Zayn ir vienas jo draugas. Lygtais jo vardas Louis ar kažkas panašaus. Pamačius jų žvilgsnius į save nusišypsojau pergalinga šypsena. Jie atrodė lyg matytų pirmą merginą per 5 metus. Išėjus iš namų kulniavau tiesiai prie juodo sportinio automobilio.
-Tai koks planas?-kaip visada ėjau tiesiai prie reikalo.
-Reikės apsimesti kekšėm ir kartis jiems ant kaklo. Pagal informaciją kurią gavau tai jie išveža merginas į kažkokį sandėlį ir ten išskirsto. O kai mus veš tai Ashton seks iš paskos. Tai sandėlį ir veiksim.-išdėstė planą kuris man iš tikrųjų patiko.
-Gerai.
Klube
Mes esam klube jau kokias 30min, bet jų vis nėra. Mes su Amanda buvom kartu, o Ashton visai kitam kampe. Tik po 10min jie atvyko į klubą. Apie 20min jie vaikščiojo po klubą ir rinkosi merginas, o aš vis žiūrėjau į juos ir kaip spėju sūnelis pagavo mano žvilgsnį. Nusišypsojau flituojančia šypsena ir stuktelėjus Amandai į šoną ir pradėjau artintis prie jo, bet Amanda neatsiliko nuo manęs.
-Negi tu čia vienas?-apsikabinus jį sumurkiau į ausį.
-Na taip.
-Tai nieko mes tau palaikysim kompaniją.-ir vėl mano flirtuojanti šypsena išlindo.
-O gal geriau važiuojam pas mane? Tavo draugė taip pat galėtų važiuot.-jam tai pasakius mačiau kaip Amanda parodė Ashton, kad pasiruoštų.
-Kaip tik tu panorėsi.
Pradėjau sekti jam išpaskos ir išėjus į lauką mačiau jog Ashton jau sėdi savam automibilį. Važiuodamos į tą nelemtą sandėlį vis lindom prie jo, o tam šunsnukui tai patiko. Kai sustojo automobilis apsižvalgiau. Buvom prie seno apleisto sandėlio kuris manes nenustebino, bet suvaidinau, kad išsigandau.
-Ku-ur mes? Ką me-es čia darom?-bandžiau mikčioti.
-Brangutės, tai jūsų ateitis.-po jo žodžių mus iš mašinos išsitempė du vyrai.
Viduje visos merginos jau buvo sustatytos į vieną eilę kurioje stovėjom ir mes. Kol niekas nematė išsitraukiau ginklą, bet slėpiau už nugaros. Kai priėjo prie Amandos tas pats vaikinas ir bandė ją išsivesti šoviau tiesiai jam į kaktą. Prasidėjo susišaudymas, o mes su Amanda slėpėmės už stalo.
-Pridenk mane!-sušukau Amandai.
Pribėgus juos abu nušoviau greit, bet atsisukdama pažiūrėt kaip sekasi Amandai ir Ashton pajutau karštį krūtinėje. Mano kojos neišlaikė ir nukritau. Gulėjau negalėdama pajudėti. Vaizdas liejosi ir vienintelis garsas kurį girdėjau tai buvo tik nuo lekiančių kulkų, bet ir tas greitai dingo. Išgirdau kaip kažkas taria mano vardą.
-Elizabeth, Elizabeth!-bet aš neįstengiau atsakyti.-Reikia ją vešti į ligoninę dabar pat!-išgirdus paskutinius žodžius sukaupiau visas jėgas ir atsakiau.
-Jokiu ligoninių. Amanda, tu moki tvarkyti šautines žaizdas. Tai važiuojam pas mane ir sutvarkysi.
-Bet tu gali mirti!
-Jokių bet Amanda.
Spėjau pajusti kaip mane pakelia, o vėliau tiesiog panirau į tamsą.
