Necessary Evil -LT

1 Dalis- Supažindinimas

 ***** Merginos akimis *****

   Sėdžiu savo kambaryje užsidariusi ir mąstau. ,,Kaip sunku gyventi be nieko''. Juokauju. Žinot jei tai būtumėte išgirdę balsu, tai atpažintumėte sarkazmą. Man patinka būti vienišei. Tai laikotarpis kada tu gali apmastyti ką gero ir blogo padarei per visą gyvenimą ir panašiai...

   Yra keletas skirtingų rūšių žmonių. Tie kurie negali gyventi be kompanijos; tie kuriems nesvarbu ar tu esi su kažkuo ar ne; ir tie kurie nenori bendrauti su niekuo, nes bijo pasakyti kažką ne taip arba nenori leistis į kalbas ir panašiai. Taigi kaip supratote trečias variantas labiau atitinka mano asmenybę. Mėgstu ramybę, muziką... Kai esi vienas ir klausaisi savo mėgstamų melodijų... Tai taip ramina... Na bent jau mane.

   Tikiu, kad daug kas norėtumėte sužinoti kas aš tokia? Na nelabai mėgstu atskleisti asmeninės informacijos, bet pasistengsiu papasakoti. Aš Bridgit(Brigita) Lambert. Tiesiog vadinkite mane Brig arba Briga. Gimiau Lietuvoje, bet nuo pat paauglystė turėjau svajonę nuvykti į Angliją. Ne dėl to, kad šioje šalyje yra daug įžimybių... Nes norėjau gyvai pamatyti visus miestus, taip pat įkvėpti vėsaus oro esančio Londone. Na štai ir dabar mane galite atrasti čia. 

   Gyvenu be tėvų, giminių nieko, tiesiog aš... Augau vaikų globos namuose iki aštoniolikos metų. Sukakus pilnametystei (nžn kaip rašosi) iš karto išvykau čia gyventi. Kai man duodavo pinigų pietums į mokyklą, aš jų neišleisdavau, o atidėdavau šiai kelionei. 

   Atsibudau iš apmastymų ir pažiūrėjau į laikordį, jis rodė 19:45. Nusprendžiau eiti atsiprasuti, nes po to jei eisiu sedėti prie kompiuterio ir reikės eiti , tiesiog TINGĖSIU. Įėjusi į vonios kambarį šokau į dušą. Norėjau atsivėsinti po visko. Tai buvo gan sunki diena. Ėjau į susitikimą dėl darbo. Žadu dirbti šokių mokytoja. Žinoma ne pramoginių, o įvairių stilių. Daugiausiai hip- hop'o. Turėtų būti smagu, nes daug kas rekomendavo mane į šį darbą. Mat kai buvau gan kiek jaunesnė mokėdavau puikiai šokti. Prigalvodavau visokiausių judesių ir įsijausdavau į muziką. Tuo žavėdavau visus, bent jau kai kurie taip sakydavo.

    Po dušo apsirengiau savo naktinius ir pasiklojau lovą. Ramiai prisėdau ant jos ir įsijungiau telefoną pažiūrėti, ar nėra jokių pranešimų.TUŠČIA. Dėja tai manęs nenustebino, nes kur tau kai neturi draugų turėsi kažkokių praleistų skambučių ar žinučių?? Tiesiog kvaila.

   Atsiguliau į savo mieląją lovytę ir stengiausi užmigti. Tikiuosi ateinanti diena nebus tokia sunki, juk aš jau nuo ryt dienos pradedu eiti į darbą. Aučč... Kaip tingiu, bet ką padarysiu? Juk reikia pinigų, ar ne? Taip bemąstydama panirau į saldų miegą ir nukeliavau pas vienaragius.

Atsiprašau už klaidas. Tikiuosi jums patiko? Jei taip tada VOTE (žvaigždutė po šiuo tekstu). MYLIU VISUS IR IKIUKAS:****