Dėl tavęs (LTU fanfiction)

5 dalis

-Sveiki atvykę į naujuosius namus!- sušuko tėtis ir atidarė namo duris.

-Eik tu sau!!!- užrėkiau ir įbėgau į namą. Iš išorės jis buvo baltos spalvos, tas pats ir viduje. Jis yra 2 aukštų, todėl nieko nelaukus užbėgau laiptais į viršų. Ten mane pasitiko raudona sofa su televizorium priekį jos. Taip pat tarp sofos ir televizoriaus stovi stiklinis nedidukas staliukas. Na, bet be jų čia buvo ilgas kolidorius su 10 kambarių!!! Po 5 kiekvienoj pusėj. Kiekvienas kambarys turėjo balkoną, bei skirtingą spalvą.

Išsirinkau didžiausią mano manymu kambarį. Jis beto baltos spalvos. Jame stovėjo sieninė spinta, didelis stalas su kėde ant ratukų, dvigulė didelė lova, kabantis ant sienos televizorius, sofa su stikliniu staliuku (panašiu kaip kolidoriuj) ir keletas spintelių.

-Ema! Nusileisk į apačią!- sušuko tėtis.

-Ateinu!- atsakiau ir nulipau laiptais žemyn. Pamačiau juos visus sėdinčius ant sofos, todėl nuėjau ir atsisėdau šalia Luko.

-Norime jums kai ką pasakyti,- pradėjo tėtis.- Šis namas priklauso mums, bet tik su salyga, kad čia bus prirašyta kažkokia vaikinų grupė. Jų yra penki. Dabar jie savo ture. Šiam name jie negyvens, bent taip sakė pardavėjas, nes jie gyvena viešbuty ir nežada iš ten kraustytis. Per visus keturis metus nebuvo atvykę nei karto, todėl mums ir pasiūlė šį namą.

-Na, jeigu tie vaikinukai čia nesirodys, tai puku!- pasakiau ir nusišypsojau.- Beto aš jau išsirinkau kambarį. Jis kairėj pusėj, paskutinis.

-Lukai, tu irgi tada būsi kairėje.- tarė mama.

-O kur jūs?- paklausiau tėvų.

-Čia apačioj yra didelis kambarys su lova.- atsakė mama ir pabučiavo tėtį.

Po ilgo dėžių nešimo atsiguliau į lovą pailsėt. Užmerkiau akis ir nė nepastebėjau kaip užmigau.

Atsikėliau maždaug po dviejų valandų, bet lauke buvo vis dar šviesu. Įsijungiau telefono ekraną, kur laikrodis rodė 20:13. Pagalvojau, kodėl nenuėjus prie jūros? Greit apsirengiau pirmus rastus šortus, maikutę ir ilgą megztinį. Įsispyriau į šlepetes per pirštą ir išėjau. Mes gyvenom prie pat jūros, todėl po 5 minučių kelio jau stovėjau ant smėlio. Nusioviau šlepetes ir priėjau prie vandens. Jis nebuvo šiltas, bet ir ne šaltas. Saulė dar vis kabėjo virš jūros. Pradėjau lėtai žingsniuoti pakrante. Pūtė nestiprus vėjelis. Ėjau ir mąsčiau ką dabar veikia Kler. Ar ji manęs išviso ilgisi? Niekaip negalėjau išmest šitos minties iš galvos, todėl nusprendžiau eit namo ir pamiegot, gal bent tai padės. Beeinant atgal, saulė ir nuskendo jūroje. Gryžus susiradau vonią ir nusiprasiau. Apsirengus naktinius griuvau į lovą ir gteit užmigau.

**Rytas**

Šį kartą mane prikėlė paukščių čiulbėjimas. Man tai patiko. Išlipau iš lovos ir vonioje atlikau rytinį procesą. Išėjus iš jos užsidėjau smėlio spalvos ilgą suknelę ir nusileidau į apačią. Prie televizoriaus pamačiau Luką, jis kažką ten žaidė, todėl jo netrugdžiau. Nuėjau į virtuvę ir iš šaldytuvo išsitraukiau jogurto indelį. Kai suvalgiau, pradėjau kelionę po kiemą. Pradžioj per galines duris nuėjau iki didžiulio baseino su pirtim. Tada beeidama dar radau supynes, bei hamaką. Taippat ten stovėjo didelis batutas. Kitoj šio milžiniško kiemo pusėj stovėjo šašlykinė ir didelė medinė pavesinė. Apėjus visą kiemą nusprendžiau, kad noriu pasisupt ant supynių. Ten ir nuėjau. Visą dieną tik slankiojau nuo vieno kampo iki kito. Iš tikrųjų tai nebuvo ką veikt. Taip ir praėjo visas mėnuo, aš draugų neturiu, o veiklos taippat.

Šiandien yra Liepos 1 diena, maždaug pusė devynių. Kaip ir kiekvieną vakarą, aš einu prie jūros. Tik pasiekiau smėlį, nusioviau šlepetes ir lėtai nužingsniavau prie vandens. Ėjau pakrante ir žiūrėjau kaip vanduo plauna mano kojas. Staiga pajaučiau kaip atsitrenkiau į kažką minkšto. Pakėliau galvą ir išvydau prieš save kažkieno nugarą.

-A-a-a-aš labai atsiprašau.- numykiau ir į mane atsisuko baltais plaukais jaunuolis.

-Nieko tokio.- pasakė jis ir nusišypsojo. Jo balsas buvo labai malonus. O plaukai švytėjo nuo saulės.

-Ar mano akys neklysta, kad tu esi Niall Horan?- surėkiau.

-Taip jos neklysta.- ir vėl nusišypsojo. Pajaučiau kaip mano žandai parausta, o kūną išpila karštis. Juk jis iš One Direction!!! Čia Kler mėgstamiausia grupė!!!

-Kas tu būsi?- pertraukia mano mintis. Tik dabar pastebiu jo akis. Jos tokios mėlynos, tokios gražios...-Ar tu dar čia?- paklausė Niall ir tik dabar supratau, kad užsižiopsojau į jo akis.

-Aš Ema, Ema Watson.- nusišypsojau ir pažiūrėjau dar kartą į jo akis.

-Tagi, Ema, ką veiki vakare prie jūros?

-Aš gyvenu netoli, todėl ateinu pasivaikščiot čia kiekvieną vakarą, o tu?

-Tiesiog mėgstu šią vietą ir šį nuostabų saulėlydį.- parodė ranka į saulę, kurios matėsi jau tik pusė.

-Na aš jau turėčiau eit namo, gal dar susimatysim.

-Gal palydėt iki namų?

-Ne ačiū, nereikia.- nusišypsojau ir apsisukus išėjau. Nu ir gyvenimėlis. Aš sutikau Niall Horan!!!

Greit parėjau namo ir įsijungiau kompiuterį. Susiradau keletą jo nuotraukų. Ak... Jis toks gražus...