M443:Louis,tu čia?
M443:Louis,man dabar tikrai tavęs reikia...
M443Louis...Prašau...atsakyk...
M443:Po galais..Louis...
M443:Jei tu neatsakysi,aš pažadu sau kažą pasidaryt...
M443:Louis....
B.B69:Megan,kas buvo?Aš buvau kompiuterį palikes įjungta...
M443:Man reikia tavo apkabinimo...
B.B69:*Apkabinu mano Cukriuką*
M443:Ne Louis,man reikia tavo tikro apkabinimo...Aš nenoriu apkabinimo per laidą,aš noriu,kad tu būtum čia...Šalia manęs...://
B.B69:Sakyk adresą,aš atvažiuosiu.
M443:Tu dėl manęs tai padarysi?
B.B69:Taip,mano Cukriuk.
M443:Gerai,visų pirmą aš gyvenu Haxbyje...
B.B69:Užteks ir miesto.
Pamačiau kaip jis atsijungė ir uždariau kompiuterį.Netikiu,kad jis atvažiuos.Juk aš jam niekas.Apsikabinau pagalvę ir toliau verkiau.Verkiau kiek tik galėjau.Išgirdau tuksenimą į duris.Atsidusau ir nuėjau iki durų.Jas atidarius mano akys išsiplėtė.Tai buvo Louis,jis atvžiavo:
-Saldainiuk...-sušnabždėjau ir puoliau jam į glėbį.Jis mane nešinas įėjo į vidų ir po savim uždarė duris.
-Kas mano Cukriukui įstatė ant žando tokia melynę?-paglostė mano žandą ir tuo pačiu nuvalė ašarą.
-Tai mano tėvas...Jis girtas,sumaišė mane su mama...Kaip supratau jis ir mamą muša...Jis mane sumušė,-sušnypščiau nosimi.Louis nieko nesakė tiesiog prispaudė mane arčiau savęs,-Norėčiau,kad tu niekur neišvažiuotum,o jai išvažiuotum,veštumeisi mane kartu.
-Bent porą dienų aš čia tikrai pabūsiu,o paskui teks man išvažiuot,reiks baikti įsikurinėt,bet kai įsikursiu,aš pažadu,kad tave pasiimsiu pas save,-šyptėlėjo jis man,o aš tik palinkčiojau.
-Nori kavos ar arbatos,Saldainiuk,-šyptėlėjau jam.
-Užteks ir paprasto vandens.
Įpyliau jam paprasto vandens ir padaviau stiklinę:
-Prašau.
-Dėkui.
