Jam aš nereikalinga...Eh...Kaip aš nesusiprotėjau,kad esu jam niekas.Tyliai atsistojau ir nuėjau į vonią.Atsidariau spintelę.Man reikia to...Pasiilgau įpjovimų,pasiilgau kraujo,kuris tekėdavo mano ranka...Paėmiau peiliuką į ranką ir pridėjau prie kitos rankos riešo.Atsidusau ir perrėžiau per ranką.Atsitūpiau prie kriauklės ir pradėjau kūkčiot.Man reikia jo...Man reikia to rudaplaukio,kuris yra labai nešvankus,kuris yra mielas ir kuris užkariavo šitos nevykėlės širdį,tai yra mano širdį.Vėl pridėjau peiliuką prie riešo ir jau norėjau rėžti,kai staiga išgirdau bildenimą į duris.Greit numečiau peiliuką ant žemės,jis buvo kruvinas,todėl keli kraujo lašiukai nutiško ant vonios plytelių.Lėtai nuėjau iki durų ir jas atidariau.Ten stovėjo mano Boo Bear:
-Saldainiuk,-apsidžiaugiau ir puoliau jam į glėbį.Buvo taip gerą užuost jo kvepalus.
-Cukriuk,-jaučiau kaip jis nusišypsojo,bet jo šypsena dingo,kai pamatė mano ranką,-Po velnių,Megan! Kas čia per velnias!
