Snapchat

[20]

Laros žodžių prasmė nesutrikdė taip kaip Harry balsas tai sakant ir ji vis nekantravo išgirt tai ką jis norėjo pasakyti.

-Taip?-ji nedrąsiai paklausė ir Harry atsidusęs pakėlė trumpam akis į ją.

-Aš...-jis pradėjo , bet staiga susiėmė už galvos.-Aš negaliu.Negaliu!-jis pakėlė balsą dar nulipdamas nuo lovos ir atsistodamas prieš ją.

-Kas nutiko?-Lara nesuprato kas vyksta kai Harry...

Jis bijojo.

Bijojo tai ką jis turėjo pasakyti ir padaryti.

-Lara.-jis pritūpė prie jos.-Prižadėk , kad nesinervinsi kai tai pasakysiu.

Mergina  žiūrėjo išpūstomis akimis į jį vis dar nesuprasdama kas vyksta.

Lara lėtai linktelėjo ir Harry užsimerkė.

-Mes negalime bendrauti.

-Ką?!-Lara pašoko nuo lovos.

-Tiesiog aš ir tu...Mes...

-Tai dėl to , kad esu paprasta taip?Dėl to?-jos akyse kaupėsi ašaros , bet Harry purtė galvą neigdamas tai.

-Ne , Lara.Tikrai ne.-jis suėmė jos rankas.-Prašau nusiramink.

-Tai kas?!Kas negerai?!-ji šaukė ant jo jau verkdama.

-Simon uždraudė man bendrauti su tavimi.-Harry tyliai pasakė norėdamas , kad ji neišgirstų , bet tai buvo neįmanoma.

-Rimtai Harry?Tu vien dėl to atsisakysi manęs?-Lara pakėlė galva į lubas.-Tu sakei..Tu sakei , kad mane myli!-jos balsas drebėjo , o veidas buvo šlapias nuo ašarų.

-Atleisk.-Harry akys sudrėko ir jis negalėdamas žiūrėti į ją verkiančią tiesiog išėjo iš jos kambario.

Hary išbėgo iš namo nejausdamas ašarų tekančių jo skruostais ir jis įsėdo į mašiną ir užkūręs variklį išvažiavo prieš tai dar išgirsdamas garsų rėkimą iš Laros namo.

Lara verkė.

Viskas kas jai buvo brangu ir ko ji svajojo staiga ėmė ir išnyko.

Ji netikėjo , netikėjo , kad taip bus.

Tuo tarpu kai Lara verkė Harry važiavo mašina vis galvodamas ką padarė.

Jis niekaip nerado atsakymo ar tai buvo teisinga ar ne.

Viduje , jo širdyje jį graužė sąžinė ,kad jis palieka mylimą žmogų , bet protas sakė , kad jis privalėjo taip pasielgti.

Gi viskas nesitęsia amžinai tiesa?

-Po velnių ir ką aš darau.-Harry staiga sustingo ir apsukęs mašiną pradėjo važiuoti atgal.

Pas ją.

Pas jo mylimą Larą.

Jis privažiavo jos namus ir tiesiog tekinas pribėgo prie durų ir pasibeldė į jas uždusęs.

Verkdama Lara nuėjo atidaryti duris net netikėdama kas gali būti už jų ir vos jai atidarius Harry puolė apsikabinti ją.

Jis atsitraukė nuo jos suimdamas jos žandus į jo rankas ir žiūrėdamas į akis pasakė:

-Aš myliu tave Lara , myliu tave.Ir jokiu būdu nepaliksiu tavęs dėl kažko , nes tu esi svarbiausia , svarbiausia mano gyvenime.

*PABAIGA*

---------------------------------------------------------

Istorija trumpa , kadangi yra žinučių forma.Suprantu , kad viskas vyko tikrai greitai , bet ši istorija buvo tik žaismas palyginus su rimtomis istorijomis (pvz: kaip mano No Control ir Liberty).Kas nori lėtesnių įsimylėjimų ar apskritai veiksmų siūlau paskaityti mano kitas rašomas istorijas :)

Ačiū kas skaitėt šią visiškai neypatingą istoriją :)

Labai norėčiau sulaukti komentarų apie VISĄ šią istoriją , kadangi tikrai stengiausi parašyti ją kuo geriau ir įdomiau , kad nenuvilčiau jūsų :) nesvarbu kiek laiko praėjo po jos baigimo.Visada lauksiu naujų skaitytojų komentarų ;)  

Dėl epilogo:

Istorija epilogo neturi ir neturės , kadangi aš jo visiškai nenoriu.Nenoriu rašyti kaip ir visi kiti rašo , kad jie susilaukia vaikučiu ir gyvena ilgai ir laimingai.Tai per banalu.TAIGI PALIEKU EPILOGĄ JUMS PATIEMS.JŲ ATEITIS YRA TOKIA KAIP JŪS PATYS SUGALVOSIT SAVO GALVELĖSE.Tebunie Harry ir Laros istorija tęsiasi/baigiasi taip kaip jūs patys norit ;)