Išsistudijavau viską : žinau, kad Džulijardas buvo pastatytas 1905 metais ir pirmas jo pavadinimas buvo Muzika ir Menai. Jų talismanas yra pingvinas ir koncertų salių yra šešios. Pianinų universitetas turi 275 ir tai yra didžiausia kolekcija visame pasaulyje.
Pasidėjusi rankas ant pilvo vis žvilgčiojau į šalimais tiksintį laikrodį. Keistas jausmas pilve atrodo tuoj sprogs. Žiūrėdama į lubas tyliai sudainuoju atrankos kūrinius ir pasikartoju rytojaus dienos paskaitas. Mocartas, Vivaldis...
-Laila!-pokšt. Keistumas pilve susprogsta ir aptaško sienas. -Laila! - mama šūkteli antrą kartą. Keistumas pildosi kartu su nerimu.
-Ateinu!-nejudu iš lovos. Permetu akimis savo tamsoje glūdintį kambarį ir giliai įkvėpusi, atsikeliu iš lovos. Perbraukusi delnu savo veidą, pažvelgiu į skaitmeninį laikrodį ir sugriebusi didelio lagamino rankeną, išstūmiu jį į koridorių.
-Laila, turi lygiai dvidešimt minučių susiruošt!- mama šūkteli trečią kartą ir aš nekreipdama į ją dėmesio, einu į dušą. Karštas vanduo nuo kūno rodos nuplauna visus nerimo požymius, bet išėjus iš kabinos, jie pasirodo tik ir laukia momento, kada galės susprogti.
Išsidžiovinus trumpus plaukus, kurie tesiekė mano pečius, pagriebiau nuo vakar vakaro išlygintus drabužius ir atsistojau prieš veidrodį. Užsisagsčius paskutines marškinių sagas, žvilgtelėjau į save ir iškėliau aukštai galvą. Aš sugebėsiu, man pavyks, aš galiu.
Nulipusi laiptais žemyn, sutikau tėtį ir mamą, kuri rankoje laikė naują dėžutę servetėlių. Kelionė automobiliu, buvo pati keisčiausia mano gyvenime. Sėdžiu galinėje sėdynėje, tėtis su mama priekyje, o įtampa viduje, atrodo, tuoj išdaužys langus.
Privažiavus oro uostą, pirmas prabilo tėtis.
-Ar nori... Ar nori, kad mes palauktumėme kartu?-jo balsas trūkčiojo. Rankomis apglėbusi prie kojų gulintį lagaminą, ryžtingai papurčiau galvą.
-Ne. Aš palauksiu, jūs važiuokit namo ir taip daug dėl manęs padarėte.-atidariau dureles ir ruošiausi išlipti, bet pasigirdo mamos šniurkčiojimas ir tylus balsas.
-Mes labai tavimi didžiuojamės, labai.-padėkojau ir nežinodama ką daryti toliau, tiesiog užtrenkiau automobilio dureles ir pasukau link didelių automatinių vartų. Na štai, viskas viduje pildosi, telieka keli žingsniai iki to momento...
-Kitą kartą žiūrėk kur vaikštai, moksliuke.-vaikinas rudomis garbanomis trenkėsi į mane ir labiau užsitraukęs gobtuvą ant galvos, nubėgo už kampo. Štai ir mano karjeros pradžia.
____
Ėėėėė, jo, nežinau, kas čia įvyko, bet jaučiuosi kaip naujokė, tik pradedanti rašyti istoriją :D Labai norėčiau sužinoti jūsų nuomonę apie šią dalį, nes prie jos sėdėjau ne vieną dieną ir savaitę ^^ xxx
