tai // narry au

03. violetinis dinozauras

Po dviejų valandų --ir Niall pastovaus laimėjimo, per kiekvieną Pokemonų kovą--, jis važinėjo dviračiu aplink parduotuvę, kol aš bandžiau išsiaiškinti ar pavyks gauti wifi slaptažodį per savo pavogtą Nintendo.

(Pavogėm du Nintendo, po kovos kuris geresnis žaidžiant Pokemonus.)

"Prisiekiu dievu, Niall, atrodo, kad tu net nenorėtum iš čia ištrūkti."

"Nežinau ar noriu." Niall sušuko, pravažiuodamas pro mane, savo rožiniai neoniniu dviračiu. "Ne kiekvieną dieną būni įkalintas parduotuvėje. Aš nustebęs, kad mes dar neįsimylėjom vienas kito."

"Tai dėl to, nes mes dar nežaidėme 20 Klausimų?"atsakiau.

Ar galima nulaužti wifi slaptažodį per Nintedo?

"Ir tada kas nutinka, kai jie pažaidžia 20 Klausimų?"

"Kažkas kažko paklausia ar jis yra skaistus ir tada jie, kaip įgalėdami romantiškiau pasimyli ant parduotuvės grindų; vidurį to, suprasdami, kad įsimylėjo vienas kitą."

"A."

"Ar tu skaistus?"

"Ne!" ištariau. "O tu?"

"Nea." Niall atsakė.

Pavarčiau akis, jausdamasis šiek tiek kvailai, jog to paklausiau.

Žinoma, kad Niall neskaistus.

"Ar jau jauti kibirštėles?" Paklausiau, piešdamas mažus ratukus ant savo riešo.

"Ne. Tu?"

"Nope."

"Gerai." Niall išsiviepė. "Galbūt galėsiu susitikinėt su tavo seserimi."

"Ir vežioti ją su kuo? Savo pavogtu rožiniai neoniniu disnėjaus dviratuku? Ar ketini ją pasisodinti ant vairo ir vežioti į maisto prekių parduotuves apsipirkti?"

Niall pradėjo  juoktis, kol nuvažiavo su savo dviračiu. "Manau, kad šis dviratis yra karštas!" Niall sušuko su šypsniu veide, prieš pradingstant devintame skyriuje.

Papurčiau galvą ir sau nusišypsojau.

"Turėtum sekti paskui mane!" Niall suriko, jo balsas atsimušė į parduotuvės sienas, sukeldamas aidą. "Nejau nebijai tamsos?"

"Ne."

"Na, o aš bijau." Beveik galėjai girdėti šypsnį jo veide.

"Tai dėl to tu važinėji tuo rožiniai neoniniu dviračiu su apsaugomis?"

Vėl išgirdau Niall juoką, prieš jam pasakant, "Turėtum dažniau kalbėti. Tu linksmas vaikinas, Harry."

Nusišypsojau sau.

"Ei, galiu užduoti klausimą?" paklausiau, eidamas link skyriaus, kuriame buvo Niall.

"Tu katik uždavei."

"Ar galiu paklausti dar vieno?" Atsistojau priešais Niall dviratį.

"Na, tu katik ir vėl u-" Niall sustojo vidurį sakinio, pastebėdamas mano nesužavėtą mimiką. "Skelk."

"Ar mes vis dar kalbėsimės, kai iš čia ištrūksim?" Mano balsas buvo toks pat tylus, kaip pirmą kartą jį sutikus. "Ar mes tiesiog atsisveikinsim, pasakysim, jog buvo gera diena ir niekados nebesikalbėsim?"

"Labai norėčiau su tavim vis dar kalbėtis." Niall švelniai tarė. "Juk turiu praskaidrinti kažkieno dieną."

"Argi tu tiesiog ne saulės spindulėlis, Niall Horan."

"Tu prisiminei mano pavardę!" Niall sušuko.

"Žinoma."

Visados prisimindavau mažesnius dalykus, kaip vardai, ir mėgstamiausios spalvos, ir dainų žodžiai; bet niekados neprisimindavau svarbių dalykų, tarkim užrakinti buto durų.

"Aš taip pat prisimenu tavąją. Harry Styles. Tu skambi lyg kokia garsenybė, tuose lėkštuose, karštuose, holivudiniuose filmuose." Niall sukikeno ir aš nusijuokiau.

"Net ne."

"Dar ir kaip." Niall garsiau nusijuokė. "Kaip kokiam Saulėlydį ar panašiai!"

"Užsičiaupk." paraudau ir Niall vos nemirė.

"Ar tu liksi?" Niall paklausė, padėdamas išvengti nejaukios tylos.

"Ar aš liksiu ką?"

"Kontakte su manimi?"

"Taip, tu pirmas naujas žmogus su kuriuo kalbėjausi jau kurį laiką." Prikandau lūpą. "Plius, visiems mums reikia Barnio, violetinio dinozauro, savo gyvenimuose."

"Niekados daugiau manęs taip nevadink." Niall sudejavo, atsistodamas, kad atrodytų baugiau.

Tai nepadėjo.

"Barnis, violetini-"

"Myliu tave! Pažaisk su manimi?" Paklausė spygus balsas.

Abu apsisukom, kad pamatytumėm garso šaltinį; geltoną Furby.

"Velnias, tai baugu." Niall sukikeno, pakeldamas jį.

Iš karto išleidau netolygų atodūsį, kurį, net nežinojau, jog laikiau-- Galbūt mano vidinė pasamonė manė, jog tai žudikas.

(Bet koks žudikas sakytų, jog jis tave myli?)

"Jis išgąsdino gyvastį iš manęs." Iškvėpiau dar kartą, perbraukdamas ranka per plaukus.

Niall nusijuokė ir permetė žaislą per lentyną, į kitą skyrių.

"Kas per velnias!" ištariau.

"Jau kurį laiką nežaidžiau futbolo." Niall atsakė, kalbėdamasis su savimi.

"Tu esi..." Net negalėjau pabaigti savo sakinio.

Niall tiesiog buvo kažkas kitokio.

"Įpatingas? Žinau." Jis apdovanojo mane šypsniu ir susikišo rankas į kišenes.

-------------------

------------

-------

"Ar beprotišką manyti, jog nepažinočiau tavęs, jei nebūčiau nusidažęs savo plaukų purpuriniai?" Niall tarė po valandos, apsiversdamas savo lovoje, jog būtų veidu į mane.

Ne jo tikroje lovoje, žinoma. Jis nusitempė mane į namų ir baldų kampą ir surado matrasų, kurie atrodė labai viliojančiai.

"Tai beprotiška." Atsakiau, perbraukdamas ranka per matraso medžiagą. 

"Ir galiausiai, kažkas čia ateis ir pamatys kokį bardaką sukėlėme, bei pasodins mus į kalėjimą."

Nusijuokiau.

"Ir jei jau būsime kalėjime, gal būtume kameros bičiuliai, taip tu niekad nuo manęs nepabėgtum."

"Tai miela." Sumurmėjau, padėdamas galvą ant pagalvės. "Niekur nebūčiau be savo Ponio."

"Tas pats ir tau, Džoni."

•••

Šioje knygoje bus kelios Autsaiderių (The Outsiders) frazės, tad norite arba nenorite perskaityti knyga arba pažiūrėti filmą:3