Love Yourself |H.S| LTU

|Pirma Dalis|

Plačiai atmerkiau akis. Tai buvo tik košmaras. Dar vienas suknistas košmaras. Galėjau jausti prakaito lašelius ant kaktos. Drebančiomis rankomis užsidengiau veidą. Vėl sapnavau jį. Šį kartą sapnavau tą kartą kai nužudžiau jį. Aš kalta dėl to. Esu šiukšlė kuriai neverta gyventi. Ašaros degino mano skruostus. Norėjau mirti. Lėtai išlipau iš lovos. Kambaryje buvo tamsu. Įjungus stalinę lempą padariau tai ko nereikėjo. Pažvelgiau į veidrodį. Mergina susivėlusiais tamsiais plaukais išsidraikiusiais ant pečių, išbalusia oda, ant jos riešų puikavosi randų eilės. Ji šlykšti. Tai aš. Baidyklė. Žudikė. Verksnė. Šlykšytė. Beširdė. Savimeilė. Kvailė. Nebuvo žodžių apibūdinti man. Ašaros nenustojo tekėti skruostais. Apgailėtina. Negalėjau pakęsti šio vaizdo. Ranka pakriebiau pirmą pasitaikiusi daiktą - stalinę lempą. Smarkus dūžio garsas privertė mane pakrūpti. Pakėliau akis. Šeip ne taip per ašaras įžvelgiau - sudužusį veidrodį. Pažvelgiau į savo rankas. Lempos jose ne be buvo. Ji gulėjo ant žemės tarp krūvos veidrodžio šukių. Lengviau atsidusau. Aš sudaužiau veidrodį.
Daugiau neteks žiūrėti į save. Išgirdau žingsnius. Kambario durys atsidarė. Mama prilėkė prie manęs. Norėjau, kad ji dingtų. Atsidusau. Ji rankomis apsivijo mane.
-Vėl sapnavai jį?- Mama sušnabždėjo.
-Taip. Aš nužudžiau jį..-Tylus kūkčiojimas paliko mano lūpas.
-Jis norėjo tave išprievartauti..-Tyliai tarė. -Tu gyneisi.-Ji atsitraukė nuo manęs ir suėmė mano pečius. Pažvelgiau į jos veidą. Ji buvo išsigandusi.
-Ne, aš žudikė.-Ramiai tariau. Aš norėjau verkti, bet negalėjau. Turbūt nebeturėjau ašarų. Ji atsiduso. Pastebėjau kaip jos akyse kaupiasi ašaros. Prikandau virpančia lūpą.
-Mama, prašau neverk..-Suinkščiau. Man tai buvo per daug skaudu. Stebėti kaip ji verkia. Puoliau jai į glėbį. Ji smarkiai mane suspaudė. Jos kvapas ramino mane. Tai buvo tai ko man reikėjo. Meilės.