Įkalinta Laike

2 dalis

Tas vyras vis artėjo. Kai jam liko maždaug vienas žingsnis iki manęs jis pasisuko ir nuėjo tualeto link. Aš apsidžiaugiau ir pradėjau kikenti.
"Aš esu bailė, kad netgi einančio žmogaus į tualetą išsigandau." Tai pagalvojusi pradėjau dar labiau kikenti.
-Kas tau yra?- keistai žiūrėdama į mane paklausė Katryna.
-Nesvarbu,- su šypsena atsakiau aš.
-Turbūt jai per daug kofeino...- linksmai pasakė Izabelė Katrynai. Pabaigusios savo gėrimus mes išėjome iš kavinės. Įsedome į mašiną.
-Kur važiuojam? -linksmai paklausiau jų.
-Važiuojam į didįjį prekybos centrą. Man reikia naujo rankinuko.-pasakė Izabelė.
Aš pažiūrėjau į Katryną. Ji man tik linktelėjo ir mes nuvažiavome. Mes nuvažiavome į patį didžiausią prekybos centrą mieste. Čia žmonių kaip visada buvo daug. Tik mums įėjus į prekybos centrą Izabelė su Katryna nubėgo į tualetą.
-Palauk mūsų čia. Mes greit grįšim.- sušuko Katryna.
Aš atsisėdau ant suoliuko ir stebėjau visus žmones. Ir jūs nepatikėsit ką aš pamačiau! Pamačiau tą patį keistą vyrą, kuris buvo kavinėje. Jau ruošiausi atsistoti ir prieiti prie jo, kad galėčiau paklausti ar jis mumis seka. Bet tada jis atsisuko į mane. Iškart pranyko noras jo klausti. Mus skyrė tik vienas suoliukas, todėl aš atsistojau ir atsisėdau ant tolesnio suoliuko. Pastebėjau, kad jis padarė tą patį tik atsisėdo arčiau. Ir vėl mus skyrė tik vienas suoliukas. Aš išsigandau. Gal 5 minutes sėdėjau visą sustirusi ir visiškai nejudėjau. Mintyse svarsčiau, kada pagaliau ateis Katryna su Izabele. Atsisukau į tą vyrą ir pamačiau kaip jis stojasi ir eina link manęs. "Tikriausiai jis mane praeis. Be reikalo aš stresuoju". Tuomet aš atsipalaidavau ir toliau sėdėjau. Staiga pajutau kaip šalia manęs kažkas atsisėdo. Kai atsisukau ten buvo jis.