"Mr.Malik?" sakiau atidarius girgždančias duris.
Atsakymo negavau.
Aš tyliai vaikščiojau aplink namą, primenantį manąjį, tiesiog šio namo kitokie baldai.
Lipau laiptais aukštyn, pasukau trumpu koridoriumi ir mane pasitiko 5 durys.
Mane užvaldė noras praverti paskutiniojo kambario duris. Penktojo kambario.
Palenkusi rankenėlę, aš bandžiau atidaryti duris kaip įmanoma tyliau, bet tai nebuvo įmanoma dėl mažo girgždėjimo.
Aš girdėjau žingsnius už savęs , bet man nerūpėjo, norėjau pamatyti tą kambarį.
Apsižvalgiau ir aiktėlėjau. Sienos buvo su paveikslais.. Kurie buvo su mano nuotraukomis.
o Dieve. Mr.Malik turi kambarį su mano atvaizdais..
"Išeik." aš girdėjau piktą balsą už savęs .
" M- mano tėtis norėjo sužinoti, ar galite paskolinti jam sniego kastuvą. " Aš sumikčiojau.
"Žinoma , tik išeik iš šio kambario. " jis nusišypsojo.
Kai aš grįžau namo , aš turėjau tai užrašyti į savo dienoraštį.
'Brangus dienorašti, mano kaimynas Mr.Malik turi kambarį kuriame yra pilna paveikslų su manimi . Aš nežinau, kaip reaguoti . Turėčiau būti miela ir padėkoti jam ? Turėčiau pykti , nes pažeidžiamas mano privatumas? Dieve, padėk man , jam apie 26 ir man 15, aš nežinau, kodėl jis turi tiek mano paveikslų, bet niekis , turiu eiti , vakarienė paruošta.
-Isabella "
Išbėgau laiptais žemyn užuosdama savo mėgstamą patiekalą , vištienos troškinį su brokoliais .
Aš greitai sustojau, kai aš pamačiau tą patį veidą kurį mačiau prieš keletą valandų.
"Ei mieloji, aš pakviečiau Mr.Malik vakarienės , nes jis mums padėjo. " nusišypsojo tėtis.
"O sveiki, Mr.Malik. " sakiau stovėjau sustingusi.
" Ateik, mieloji , prisėsk. " mano tėvas patapšnojo sėdynę šalia jo.
Atsisėdau ant kėdės šalia tėčio.
"Štai,Isabella." Mr.Malik padavė man lėkštę su vištienos troškiniu.
"Ačiū." Aš lengvai nusišypsojau.
Šakutės barškėjimas ant lėkščių mane jau erzina.
"Taigi, Mr.Malik, kaip jūsų šuniukas?" mano tėvas paklausė.
"Prašau, vadinkite mane Zayn, ir jai viskas gerai." Zayn nusišypsojo.
"Tėti, atsiprašau, man reikia eiti į tualetą." pakilau nuo kėdės
Aš nelabai turiu eiti į vonios kambarį, aš norėjau palaukti iki tol kol ji išeis ir pavalgyti.
Sėdėjau ant savo lovos apie 5 minutes, kol išgirdau švelnų beldimą į mano duris.
"Užeikite." aš pasakiau.
"Ei, tavo tėtis norėjo žinoti ar tau viskas gerai."
Aš pamačiau jo galvą išlindusią pro mano dūrų tarpą.
"Man skauda skrandį." aš sumelavau.
"Tu meluoji." Jis atsiduso.
Patrukčiojau pėčiais.
"Klausyk, nereikia manęs bijoti dėl paveikslų kuriuos matei." sušnibždėjo
"Jūs atrodote kaip persekiotojas, Zayn." Aš atsidusau.
"Tiesiog elkimes taip lyg nieko neatsitiko, ir mes galime tiesiog grįžti į gerų kaimynų vaidmenis kuriais ir esame". jis pasakė.
"Am.. G-gerai." aš sumikčiojau.
Aš niekada nepamiršiu to, kad jis mane sekė. Jis pirmas žmogus kuris taip padarė.
-
Nepykit už klaidas. x
Kita dalis ryt- poryt . :)
