* Amelijos akimis *
Šiandien pirma diena kai einu į miestą Ieškotis darbo. Nesenai čia atvykau, todėl bus puiki proga apsižvalgyti aplinkui.
Susiruošiau ir išėjau į paieškas. Šiaip pagal specialybe esu renginiu organizatorė. Nuo pat mažens mėgau visiems padėti. Paauglystėje dariau tobulas staigmenas draugams gimtadienio progomis. Tačiau per savo gimtadienį tegaudavau tris balionus ir viskas.
Praeidama pamačiau jaukią gėlių parduovę. Ant stiklo buvo pakabintas lapas su užrašu " ieškoma darbuotoja". Nusišypsojau ir patraukiau ten. Manau, jog tai tikrai geras pasiūlymas.
Vos įžengus į gėlių parduotuvytę mano nosį pasiekė malonus kvapas.
- Sveiki, kuo galėčiau padėti,- man nusišypsojo patraukli mergina. Ji buvo panašaus amžiaus kaip ir aš.
- Aš dėl darbo,- nusišypsojau.
Mes susipažinome. Mergina papasakojo viską ką čia reikia daryti, kokia alga, kada reiktų dirbti, vienu žodžiu - viską.
- tai va.. Tiek. Dabar jau tavo apsisprendimas nori dirbti čia ar ne, nes pagal mūsų visus nustatymus tu tinki,- nusišypsojo mergina.
Aš apsisukau, nuėjau prie stiklo ant kurio kabėjo lapas ir jį nuplėšusi suplėšiau.
- aš sutinku,- tariau . Merginos akyse mačiau džiaugsmą , o veide didelią šypseną.
- ačiū, Dievui , tu, sutikai. Nepatikėsi, bet iki tavęs čia buvo tik arba peroksidinės, kurių tėveliai nustojo pervedinėti pinigus į jų sąskaitas , arba senos tarkos. Bet kai pamačiau tave tiesiog maldavau Dievo, kad sutiktum,- tarė ir apkabino, aš ją taip pat.
Sutvarkėm dokumentus ir susitarėme, jog ryt po darbo nueisim kavos.
Išėjusi nuėjau pasivaikščioti po miestą.
