* Amelijos akimis *
Jau praėjo keturios dienos , kaip aš dirbu čia. Pasitaiko visokių žmonių norinčių nupirkti gėlių. Pradedant nu vaikų - einančių į draugų gimtadienius. Tęsiant vaikinais , kurie nori nustebinti savo merginas. Ir baigiant senyvo amžiaus moteriškėmis, kurios mėgsta gėles.
Lusy - mergina, kuri mane priėmė į darbą yra tikrai maloni. Sekančią dieną po mano įsidarbinimo, kaip ir tarėmis nuėjome išgerti kavos. Kalbėjomės apie viską. Ji papasakojo man savo gyvenimo istorija, o aš jai savo. Manau, kad mes gerai sutarsime, nes turime begale panašumų.
Šiandien ji vėluoja ir man tikrai neramu dėl jos, nes ji begalo atsakinga. Tikrai nesijaudinčiau jai ji vėluotu pusvalandžiu ar valanda - gyvenime būna nesusipratimu. Tačiau laikrodis jau mušė pirmą valandą dienos, kai darbą mes pradedam nuo pusės devinių. Tikiuosi viskas gerai.
Darbas jau ėjo į pabaiga. Iš Lusy jokių žinių. Skambinau jai keliolika kartų tačiau ji nekelia ragelio. Tikrai dėl jos jaudinuosi.
Pasibaigus darbo dienai patraukiau link namų. Šiandien ryte nusprendžiau į darbą nukeliauti pėsčiomis ir dabar dėl to save labai keikiu. Pakeliui suskambo mano telefonas. Skambino nežinomas numeris, tačiau vistiek pakėliau ragelį.
- klausau, - atsiliepiau.
- Sveika,- tarė Lusy. - Atleisk, kad nepranešiau, kad nebūsiu darbe, tiesiog išsikrovė telefonas, o pati guliu ligoninėje, todėl teko laukti, kol brolis atveš pakrovėją,- tarė liūdnai.
- Nieko viskas gerai, svarbiausia atsiradai. Labai pergyvenau dėl tavęs. Beto kas atsitiko, jog guli ligoninei? Kažkas rimto ? Man atvažiuoti?- pradėjau panikuoti.
- Ne,- nusijuokė. - Šiaip viskas gerai, tiesiog patikra. Beto nebūsiu darbe visą savaitę, todėl laikykis,- tarė.
- gerai greičiau tikrinkis, gal kokia dieną užsuksiu,- pasakiau ir atsisveikinau.
Kaiptik priėjau namus, todėl užkandus, susitvarkius ir nusiprausus nuėjau miegoti, nes laukia sunki savaitė, todėl reikia gerai pailsėti.
