I fell in love with his enemy

„Aš nekalbu su varle turinčia vištos gaidį"

  Nežinojau ką daryti, tačiau žinojau vieną dalyką. Jog reikia pabandyti atleisti žmogui. Tad jį apkabinau. Matėsi jog jis to nesitikėjo.

-Aš pabandysiu tau atleisti. Tikiuosi pavyks.- pasakiau jam ir nusišypsojau. Atsitraukiau nuo jo ir pastebėjau jo akyse džiaugsmą ir netikėtumą. 

*Kitą dieną* Mokykloje*

Ėjau į mokyklą kaip ir kiekvieną rytą. Vis dėl to man nelabai patinka autobusai. 7:45 jau buvau mokykloje. Ir tai reiškia jog už 15 minučių prasidės pamoka. Oš po rūbinės iš karto ėjau į klasę. Ir spėkit kas gi man pastojo kelią.... o gi Barbė. Povelniais, bet man ir nesiseka. Tuoj ir vėl pradės cypti savo baisiu balsu. Brr..  ne kažką, nu bet mano ausys pripratusios prie jos to baisaus ir lyg viščiuko balso.

-Labas.- woww.. šį kartą necypė osummmm gyvenimas. Tegul pavydi mano gyvenimo ta varlė su vištos gaidžiu.-Ko nekalbi?!-pradėjo cypti jau galvojau, kad pamiršo kaip reikia cypti, bet pastebėjau jog savo mažoj makaulėj atrado SuperDuper galias. Smagumėlis.

-Aš nekalbu su varle turinčia vištos gaidį.- nuo savo žodžių pradėjau žvengti kaip kokia kumelė. Taip pat girdėjau, kad ir kiti mokiniai juokėsi nuo mano pasakytų žodžių tai Varlei. Mačiau kaip ji įpyko ir tai dar labiau sukėlė man juoko, nes ji paliko visa raudona kaip burokas. -Nuo šiol skelbiu tave į orandžinę varlę turinčią vištos gaidį.- Pasakiau Varlei (Barbei). Nebekreipiau dėmesio į jas ir praėjau.

*Po pamokų*

Kai jau išėjusi iš mokyklos ribos prie manęs pribėgo Harry.

-Sveika. Gal norėtum šiandien susitikti?- paklausė su šypsena veide ir akyse pilno džiaugsmo ir abejingumo.

-Sveikas. Galim.- pasakiau ir jis apsidžiaugė it mažas vaikas gavęs saldainį.- Tik siūlyk vietą ir laiką.- nusišypsojau.

-Gal Nando's, 6 Pm ?

-Man tinka. Tai susitinksime ten.- pasakiau su šypsena.- Atia.- Atsisveikinau

-Bye.- taip pat atsisveikino ir nuėjo..

  ✡️ ✡️ ✡️ ✡️ ✡️ ✡️ ✡️ ✡️ ✡️ ✡️ ✡️ ✡️ ✡️ ✡️ ✡️ ✡️ ✡️ ✡️ ✡️ ✡️ ✡️ ✡️ ✡️ ✡️ ✡️ ✡️ ✡️ ✡️ ✡️ ✡️ ✡️ ✡️ ✡️ ✡️ ✡️ ✡️ ✡️

#karolinaH69