I fell in love with his enemy

"-Necypk savo cypiančiu balsu."

I fell in love with his enemy.

2 dalis.

Atsikėliau nuo košmaro. Ahh taip jie jau tapo mano ‚draugais'. Nuėjau į vonios kambarį. Nusiploviau veidą. Nuėjau į virtuvę įsipylus vandens į stiklinę ją išgėriau. Pažiūrėjau į laikrodį, jis rodė 04:35. Vieną dalyką žinau, kad aš ne užmigsiu. Nuėjau į facebook. Ten taip pat šaiposi iš manęs kaip ir mokykloje. Neturiu vietos kur galėčiau pabūti viena. Buvau vieną kartą sugalvojus išvykti iš čia į kokią nors mažą šalį kuri yra toli nuo čia, bet man neužtekdavo drąsos palikti mamą sielvartauti. Tikriausiai  supratot mano tėvas mus paliko dėl kažkokios kitos merginos. Ir kiek esu girdėjusi jis gerai gyvena bei turi darnią gražią šeimą. Jis mus paliko kaip man buvo 7metai. Ilgai kentėjau, bet po truputį susitaikiau su tuo, kad jo daugiau nebepamatysiu. Sugalvojau nueiti į balkoną. Mano kaimynas yra JIS. Taip teisingai Harry. Tikiuosi jis miegos. Ir nepamatys manęs balkone. O jei pamatys tada jau gero rytoj man geriau nelaukti. Atsisėdau į krėslą kuris buvo mano balkone. Man nesisekė nes JIS gyvena labai arti manęs. Ir man tai žiauriai nepatinka. Kai iš manęs pradėjo tyčiotis ir pamačiau, kad daugiausiai tyčiojantis iš manęs žmogus gyvena šalia manęs aš mamos prašiau, kad persikeltumėme kitur bet jei nebuvo įdomu mano nuomonė. Todėl iki šiol gyvenam čia. Apsižvalgiau aplinkui ir susitiko mūsų akys. Nu va nereikėjo man eiti į tą balkoną. Stojausi eiti kai prakalbo JIS.

-Kur bėgi, A?

-Nejau dabar nekalbėsi?- vis klausinėjo jis manęs.

-Nagi atsisėsk ir pasikalbėkime.- pasakė. Kaip aš jam norėčiau gerai užvožt su kokiu kočėlu arba kokia keptuve. Paklausiau jo ir atsisėdau.

-Na tai kalbėk klausau tavęs.- pasakiau nors aš jo net nenorėjau klausytis.

-Kodėl tu bėgi nuo manęs?- paklausė manęs nors turbūt pats susiprato jog paklausė pačio durniausio klausimo pasaulyje.

-Kaip man nuo tavęs nebėgti kai tu tyčiojiesi iš manęs?- atsistojau nuo krėslo.-Kaip kiekvieną dieną mane stumdai kada tik nori.- jau priėjau prie pačio balkono turėklo.- Kaip kiekvieną dieną mane vadini visaip. Įžeidinėji. Pasakai to kas net nebuvo o tada visa mokykla manęs nekenčia. Abejoju ar TU norėtum, kad iš tavęs tyčiotųsi. Turbūt ne, tai sukistai palik mane ramybėje!- Užšaukiau ant jo, nors puikiai žinau jog rytoj kentėsiu. Išsakiau viską ir įėjusi į savo kambarį uždariau balkono duris ir kritau į lovą. Pažiūrėjau į laikrodį jis rodė 06:20.

***

Jau buvau pakeliui į mokyklą. Taip aš einu į mokyklą pėsčiomis, nes žinau, kad jis važiuoja su autobusu. Net nepastebėjau kaip atėjau į mokyklą. Man tik įžengus į mokyklą prie manęs prisistatė mokyklos ‚Dievaitė' , špakliaus ant jos veido kokia gal tona. Įsivaizduoju kaip jinai atrodo be špakliaus. Net nenorėdama prunkštelėjau, nes jos veidas be špakliaus atrodė žiauriai juokingai.

-Tau juokinga?- prakalbo Barbė savo cypiančiu balsu.-Aš su tavim kalbu!-dabar jau ji cypė kaip viščiukas. Netyčiom nuo savo minčių pradėjau juoktis. O Barbė tik pamėlynavo iš pykčio ir mane pastūmė, bet aš nenuvirtau, nes aš atsitrenkiau į kietą krutinę. Atsisukau ir pamačiau, kad ten Harry. Nu va dabar bus man šakės su visom šakutėm.

-Necypk savo cypiančiu balsu.- jis kreipėsi į Barbę ir nuėjo. O prie manęs jis nelindo.

***Gamtos pamokoje***

-Sveiki vaikai!- atėjo gamtos mokytoja.-Šiandien į jūsų klasę atėjo naujokė. Prisistyk.- pasakė mokytoja.

Į klasę įžengė graži mergina.

-Sveiki, mano vardas Perrie. Ir tikiuosi, kad visi gerai sutarsime.- pasakė laimingai. O klasė tik prunkštelėjo.

-Perrie sėskis prie Cara'os.- paliepė jai mokytoja. Ji atėjusi atsisėdo šalia manęs.

-Sveika.- pasakė pašnibždomis man.

-Labas.- atsakiau jai taip pat.

-Taigi sėdėsime per gamtą kartu.- pasakė faktą.

-Taip.

**Po 10 minučių.**

-Taigi mokiniai šiandien paskirstysiu jus po du ir jūs turėsite paruošti projektą apie kosmosą.- pasakė mokytoja ir pradėjo skirstyti.- ... Niall su Perrie, Adam su Marianna(Barbe), Simon su Lilly, Ben su Jade ir liko Harry su Cara.- pabaigė mokytoja.

Ne juk man pasigirdo, TAIP?! Pažiūrėjau į jį o jis į mane ir nusišypsojo, MAN? Sėdėjau nesupratusi jo. O dieve.. Darysiu su juo projektą. Viskas aš mirusi...

**Po pamokų.**

Ėjau namo buvau žiauriai pavargusi ir žiauriai skaudėjo koją, nes ta Barbė mane pastūmė skaudžiai ir aš kritau ant laiptų. Jaučiuosi lyg būčiau invalidė. Liks mėlynė ilgam. Kaip norėčiau jai atsilyginti už viską.. Jau buvau netoli savo namų kai mano mintis pertraukė balsas. JO balsas:

-Palauk!- sušuko ir pribėgo prie manęs. Laukiau kol pratars nors žodį.

-Taigi mes nesusitarėm dėl projekto. Kada ir kaip jį darysim.

-Siūlyk tu vietą bei laiką.- Pasakiau paprastai jam.

-Galvoju gal šiandien 8 valandą vakare pas mane. Tau tinka?- paklausė manęs. Eukey vis tiek neturiu ko prarast.

-Gerai.- Pasakiau ir nusisukau eiti, bet jis ėjo už manęs. Ai tiksliai jis gyvena šalia manęs.

*** Namie***

........