gulinčią kitoi pusei gatvės gražią merginą ,kuri buvo iš mūsų mokyklos..mes pribėgom prie greitosios,klausinėjom kas įvyko ..bet mums tik pasakė , kad ji mirus be įbrėžimo.. kolkas jie neranda nuo ko ..atrodo lyg ji miegotų , bet širdis jau neplaka..keista...žiauriai keista situacija.. Tikiuosi daktarai analizuos jos mirtį ir tai neliks nežinioi..
Danas paemė man už rankos , tvirtai suemė ir pasakė : einam.
Jis vedė mane į patį mišką , mes ėjom , buvo jau sutemę..man pasidarė šiek tiek šaltoka ir šaltas šiurpas perėjo per nugarą..mes toliau ėjom , vienintelis dalykas guodė tik tas kad laikiau jam už rankos.Mes priėjom kažkokį miško plotą kur gelės buvo juodos . Nesupratau kaip tai įmanoma..bet nuėję už pievos pamatėm visai normaliai atrodančius krūmus . Kai Danas palietė krūmo raudoną , gražią.. rožę , ji nuvyto .
Tada jis prasiskverbė pro krūmus , aš nelikau tiesiog stovėti ir atsikvošėjusi lindau pro juos paskui jį .. Kai išlindau Danas man parodė stovintį nedidėlį medinį namą , jis pasakė kad eičiau į jį viena . Aš pradėjau nervuotis ir rodyti ,kad man nepatinka šita mintis.
Jis paprašė tai padaryti dėl jo . Aš...
Aš žinoma negalėjau neeiti jei jis taip prašė , ir plius labai smalsu kas viduje.Neskubėdama žingsniavau link namo , atsisukau į jį pasižiūrėjau į akis su liūdėsiu nes buvo nemalonu ten eiti vienai ir nusisukau . Kai priėjau prie durų kaip durnelė pastuksenau kažko tikėdamasi , o paskiau tiesiog atidariau duris ir įėjau į vidų . Ten buvo tamsu , prie durų radau žvakę ir degtukų . Uždegiau žvakę ir ėjau nagrinėti namą . Užlipusi į viršų pravėriau kažkokio kambario duris . Lėtai apsižvalgiau ir įėjau į Kambarį . Lova stovėjo per vidurį . Iš dešinės stovejo didelis veidrodis su raštais? Mano veidrodžio raštais..?priėjau ir pirštu nuvaliau dulkes nuo rašto..kambarys atrodė taip lyg niekas ten negyventų , nes atrodė labai senai nenaudotas. Baldai apdulkėja kaip ir visas namo vidus.
Kampelyje iš kairės stovejo spinta , sena spinta . Ji buvo labai traukianti akį irgi su raštais . Nuėjau ir atidariau ją. Pamačiau kabančią vieną gražią suknelę , ji buvo balta , bet nei kiek neapdulkėjusi . Ant spintos pagrindo apačios radau storą apduokėjusią knygą. Pasiėmiau ją ir uždariusi spintą atsisėdau ant lovos . Sukryžiavau kojas ir atsiverčiau knygą.Su žvakės šviesos pagalba pradėjau skaityti . Kalba buvo ne mano ir išvis nežinojau kiokia čia kalba. Staiga beskaitant pajutau kaip kažkas palietė mano petį , atsisukusi nieko nepamačiau.Skaičiau toliau ..
Mano balsas pradėjo drebėti , ir tada atsidarė durys . Priešais save pamačiau stovinčią savo mamą su balta suknele. O jos šiam pasaulyje jau seniai nebėra.Ir tada žvakė nukrito ant grindų , o aš praradau sąmonę...
Sveiki , jau pasiilgau jūsų nuomonių ! Tai prašau paskaičius naujas dalis , parašyti ką manot ir ko trūksta . Gaila , kad nelabai yra kas skaito . Bet žinoma jeigu kažkam tikrai patinka , tai be jokių atsikalbinėjimų rašysiu toliau.Tiesiog praneškit . Man labai svarbu ką jūs manot. Lauksiu gražių ir blogų jūsų nuomonių ir vote'ų ❤ačiū labai , myliu🔥👑
