Kitą dieną vaikinas žinojo ką darys, kad ji nusišypsotų.
Jis žinojo, kad tai banalu, bet jam tai nė kiek nerūpėjo. Tiesiog jam buvo labai svarbu, kad merginos rudose akyse kažkas sužibėtų, it deimantas.
Taigi pagaliau jis ėjo perdažytu koridorium, kurių viena siena buvo nematoma, nes ją užstojo spintelės. Viena iš daugelio buvo jos.
Iš galinės džinsų kišenės jis ištraukė lapuką, su vaikiškomis didžiosiomis raidėmis užrašytus kelis žodžius, kuriuos jis parašė šį rytą, prieš išeinant į mokyklą.
Vaikinas apsimetė, kad pavargęs atsirėmė prie pat jos spintelės, bet iš tiesų jis įmetė lapuką pro metalines spintelės durų horizontalias skylutes.
Per kitą pertrauką, mergina ėjo prie spintelės ištuštinti kuprinę pamokų knygom, kurios jau praėjo ir įsidėti kelias užrašų knygas.
Atrakinus spintelės spyną raktu, papuoštu viena spurgyte iš Orbit gumos pakelio, ji pamatė, kad kažkas netaip.
Ji tiksliai žinojo, kas jos spintelėje yra kiekviename kampe, bet dabar buvo keisčiau.
Mergina pradėjo tyrinėti spintelės vidų. Ir tada rado iš langelių sąsiuvinio išplėštą lapelį. Jo kraštai buvo nelygūs ir buvo aiškiai matyti, kad jis buvo plėštas greitai.
Kelis kartus perlenktą lapelį ji pagaliau išvyniojo.
Tau derėtų nusišypsoti, gražuole. - sakė lapelis.
Ji dar labiau nusiminė. Jai tai nepatiko, nes galvojo, kad tai dar vienas pasityčiojimas.
Ji keistai apsižvalgė ar nieko nėra šalia ir įsikišo lapelį į švarko kišenę. Užrakino spintelę ir nuėjo link sekančios pamokos kabineto.
Iš šalies stebėjo jis ir nusivylė, nes ji neparodė jokių jausmų.
Jis vis dar žino, kad turės daugiau pasistengti.
-
Nieks neskaito:((
YOU ARE READING
Inside In Outside || LT
Short StoryViskas yra taip kaip matome. Bet kartais geriau eiti užsimerkus, o miegoti atsimerkus.