Inside In Outside || LT

8

Ji jautė, kaip gyvenimas tampa kitoks. Nedėlto, kad visai neseniai, mokyklos koridoriuje, ją užkalbino tokios pat vienišos sielos mergina.

Dėl to, jog ji pasijautė nesanti mažas taškelis šioje mokykloje, pasijautė, kad ji rūpi kažkam šiame mieste.

Bet ji irgi pamatė pavojų savo akyse. Nors ir šypsojosi mielai atrodančiai, neseniai susipažinusiai draugei, ji išsigando.

'O kas jei ji mane įskaudins ir vėl liksiu pažeidžiama?' - pagalvojo ji, kai davė mažytį šypsnį mėlynakei, stovinčiai prieš ją.
-
Jis stebėjosi, kaip kitą rytą ji smagiai juokėsi kartu su naująja drauge. Jam begalo buvo gražu matyti jos duobutes, vos tik draugė pasakydavo kažkokš juokelį.

Atrodo, daugiau jis nieko negali padaryti.

Bet tai netiesa.

Jo galva dar pilna idėjų. Ir vieną tuoj įgyvendins tuoj pat.

Jis

Lėtai einu prie jos, nenorėdamas išgąsdinti.

Draugė, vos pamačius mane, nustojo kažką pasakoti. Jos veidas iškart surimtėjo ir vos kažką pasakius jai nuėjo tiesiai link savo klasės.

Dabar jau stovėjau prie jos.

- Sveika. Mano vardas Zayn. - ištiesiau ranką.

Pastebėjau, kaip per ją perėjo šiurpuliukai.

- Labas. - nedrąsiai ištiesus ranką, švelniai spustelėjo manąją.

Ir tada, kiek nejaukiai likome tokioje vietoje minutei. Kol ji supratus, kad vis dar laiko mano ranką, paleido išraudus.

- O galėčiau sužinoti tavo vardą? - nusišypsojau, bet stengiausi neišgąsdinti jos.

Vieną akimirką žiūrėjom vienas kitam į akis.

- Kitą kartą. - greitai pasakius, nuskubėjo į tą pusę, kur neseniai nubėgo jos draugė.

Autorė

Abu suprato ką tai reiškia.

Bus kitas kartas.