7 dalis

135 14 3
                                    

-Labas,- nedrąsiai pasisveikinau.-Užeik. -atidariau plačiau duris ir jis įžengė į vidų.

-Sveika.- šyptelėjo.

-Gali pasidėt čia,- mostelėjau ranka į striukių kabyklą ir užsisukau eit link stalo. -Na, taip išėjo, kad pietausim tik dviese,nes mama nenorėjo arba šeip kažkas, ištikro tai nežinau.- nusijuokiau pati iš savęs ir pažiūrėjau ar jis bent atėjo paskui mane. Ir taip, Harry stovi už manęs.

-Skaniai kvepia,- tarė.- Ir čia gražiau nei paskutinį kartą.- nusijuokė.

-Tylėk,- nusijuokiau ir aš.- Taigi, sėdam prie stalo.-šyptelėjau ir abu prisėdom.

Jis pirmas pradėjo valgyti mamos iškeptą lazaniją ir matėsi, kad jam tai tikrai patinka. Dideliais kąsniais ją rijo, tada atsigėrė ir vėl tas pats.

-Kodėl tu nevalgai?- sukramtęs tarė jis.

-Nes...- norėjau sakyt, kad negaliu atsižiūrėt į jį, bet susilaikiau.- Ištikro nelabai noriu, na, bet užkąsiu.- dirbtinai šyptelėjau ir jaučiausi labai kvailai dėl to.

Valgėm tyloje, kaip ir prieš tai, girdėjosi tik įrankių barškėjimas.

-Tavo mama skaniai gamina.

-Iš kur žinai, kad čia ji gamino?

-Na, nes nemanau, kad tu gamini.- auč, tai skamba kaip įžeidimas.

-Na, tiesą sakai.- drebtelėjau šakutę į lėkštę.

-Aš nenorėjau pasakyt, kad tu nemoki gamint, nes to nežinau, tiesiog tu...

-Gerai supratau.- piktai tariau.

-Ar tu pyksti?

-Ne, viskas gerai ir manau tu jau turėtum eit.

-Na, kaip nori.- abu pakilom nuo stalo ir palydėjau jį iki durų. -Tai dar susimatysim.

-Mhm..- atidariau duris ir jis išėjo. Užtrenkiau duris taip, kad išgirdo ir mama.

-Harry jau išėjo? Taip anksti? Maniau pabus ilgiau...- su nusivylimu tarė ji.

-Aš einu į viršų, nepyksi jei nepadėsiu susitvarkyt?

-Ne, gali eit.-šyptelėjo ir greit nupėdinau į savo kambarį.

Dribau į lovą ir labai greit užmigau.

******

-Clara, pabusk.- nestipriai pakratė mama.

-Kas nutiko?- užsimiegojus tariau.

-Pas tave atėjo draugų.- šyptelėjo.

-Aš neturiu draugų...- suurzgiau.

-Na jiems reikia tavęs, sakė važiuos į pajūrį ir kviečiasi tave, o kadangi aš šiandien gera, todėl eik.

-Tingiuuu...

-Nagi, eik.- rimtai tarė mama.

- Ughhh... gerai.- numykiau ir išsikerioblinau iš lovos, truputį pasitvarkiau plaukus bei makiažą ir nupėdinau į apačią. Priėjau prie durų ir pamačiau ten stovint Harry su Zayn, o už jų dar dvi mašinas.

-Ei labas!- džiaugsmingai sušuko Harry.

-Ko jum reikia?-piktai tariau.

-Na, jei mama tau nesakė tai mes važiuojam į pajūrį, todėl pamanėm pasikviest ir tave.- pasiūlė Zayn.

-Ir kodėl mane? Ir iš vis, tu juk manęs nekenti.

-Na, žmonės keičiasi, Clara.- Zayn.

-Tik ne tu.- atkirtau nė nepagalvojus.

-Auč, ir šeip koks skirtumas, jei mes kviečiam tai važiuojam.

-Nesusireikšmink.- dirbtinai šyptelėjau.

-Ne nu važiuojam.-Harry.- Susipažinsi su naujais žmonėm, bus smagu.

-Aš juos visus pažįstu, visą gyvenimą.

-Gerai, tada puiku, važiuojam.-tarė Harry ir aš užsidėjau sportbačius. Kartu su jais nuėjau į pirmą mašiną.

-Čia mano mašina, sėsk į galą.- šyptelėjo Zayn. Aš taip ir padariau. Greit pajudėjom iš vietos, o aš vis dar nesuprantu kodėl tai padariau.

Po gero pusvalandžio jau buvom prie jūros. Visą kelią tik tylėjau ir klausiausi kaip jie kalba.

Greit išlipau iš mašinos, nes tikrai agsibodo ten sedėt.

-Na ir pasakykit man, kodėl mes važiavom į tolimiausią paplūdymį?

-Kad negalėtum pareit.- mirktelėjo Zayn.

Štai nauja dalis! Sori, kad tokia trumpa... labai dėkoju kas skaito ir laukiu nuomonių bei VOTE!! Ačiūūū (:

You've reached the end of published parts.

⏰ Last updated: Nov 25, 2016 ⏰

Add this story to your Library to get notified about new parts!

Little bit of loveWhere stories live. Discover now