// Visų pirma noriu visų, kurie laukė tiek laiko. (Net nežinau kiek metų praėjo kol pagaliau pasiryžau tęsti viską. Iš tiesų seniau buvau parašiusi kelias dalis, tačiau netyčia viskas išsitrynė. Dėl šios priežasties nustojau rašyti.)
Taip pat tikiuosi, kad jums, mielieji skaitytojai, patiks ši istorija :)
Ačiū jums!
\\
* pasileidžiam šitą dainą geresniam efektui *
Jis atidarė jos namų duris, ėjo lėtai ir tyliai, norėdamas nustebinti. Tačiau girgždančios durys išdavė sėlinantį svečią. Tyliai nusikeikęs vaikinas jau matė pro mažosios kambario duris kyšančią galvytę. Emilie, vos spėjusi pamatyti Niall, pasileido bėgti jo link. Greitai judančios smulkios kojytės akimirksniu pakilo į orą. Mergaitė jau buvo apsivijusi rankytėmis Niall'o kaklą, o šis ją iškėlė į viršų. Emilie labai džiaugėsi, jog jis vėl aplankė ją. Vaikinas pašnabždomis paklausė:
- Emilie, ar Zoe namie? Žinau ji ant manęs pyksta, bet... Labai noriu jos atsiprašyti.- Jo akyse matėsi liūdesys. Visi būtų galėję suprasti, kad jis kenčia, gailisi visų savo poelgių.
Jau kelius mėnesius jis bando surasti Zoe. Ji niekaip nesutinka su juo susitikti. Ji pyksta. Be galo pyksta ant jo. Todėl jis vis ieško būdų surasti ją.
- Ne. Ji išvykusi. - Šiek tiek virpančiu balsu atsakė Emilie. Niall žinojo, kad ši meluoja. Žinojo, kad Zoe slepiasi kitame kambaryje. Niall suprato, kad jis turi tik vieną progą atsiprašyti, ir jeigu ne dabar, tai nežinia kada galės sutikt Zoe.
Keli dideli žingsniai ir vaikinas jau nori atidaryti merginos kambario duris. Mažoji bando sustabdyti vaikiną, tačiau jis pasiryžęs šiandien pamatyti merginą. Atidaręs duris jis pamato ją.
Šiandien ji atrodo kaip niekad gražiai. Nors plaukai susivėlę, matomai bus ką tik atsikėlusi, o veido nepuošia joks makiažas. Iš tolo galima pamatyti ant skruostų spindinčias ašaras. Net keista, bet jos suteikia jai išskirtinio žavesio. Ji spindi. Jis ją mato taip lyg pirmą kartą. Lyg pirmą kartą pamatęs naujokę klasėje. Jis ištyrinėja visą jos veidą, ieškodamas netobulumų. Deja.
Ji sustingusi žiūri į jį. Rodos nori kažką sakyti, bet nepavyksta. Ji nenorėtų matyti jo, tačiau žino, kad dabar jau niekur nepabėgs. Ji turi išklausyti jį, ji privalo išklausyti.
Niall, ką tik taip drąsiai žengęs į Zoe's kambarį, dabar jau lėtai, lyg bandydamas prijaukinti laukinį žvėrį, artinasi prie merginos. Mergina sėdi ant sofos, net nepajuda iš savo vietos.
- Zoe... Ar galim pasikalbėti? Aš nebegaliu taip gyventi.
- Gerai. - Ji šiandien nebuvo labai iškalbinga.
