Army Girl [ 1D LT Fanfiction]

2.

Po Harry apsilankymo aš turėjau daug ką apmąstyti. Pavyzdžiui tokius dalykus kaip: kiek kalorijų turi cezairio salotos arba kokia spalva tinkamiausia lūpdažiui?

Vienu žodžiu be darbo nesėdėjau. Pavalgius pietus, kurie pagal mane buvo per daug kaloringi, išėjau pasivaikščioti po sodą kartu su savo tarnaite Alisa, kuri nuolatos sekioja mane. Nebent aš jai paliepiu daryti kažką prasmingesnio.

Ėjau akmenimis grįstu takeliu. Tarpuose tarp akmenų nebuvo nė vieno žolytės stiebelio.

Aplink krūmus zujo keli sodininkai įmantriai karpydami šakeles ir formuodami statulas.

Tolėliau buvo fontanas, o vidury fontano ant pjedestalo stovėjo dar nebaigta mano statula.

Akimis nužvelgiau akmenį. Viskas buvo tobula.

-Alisa, kur skulptorius?- pasiteiravau tarnaitės.

-Dėje, nežinau, Jūsų Didenybė. Galbūt nuėjo papietauti,- atsakė ji.

-Man nesvarbu ar jis alkanas, ar ištroškęs! Man reikia pasikalbėti su juo tuojau pat!- pakeltu balsu paaiškinau tai neišmanėlei.

- Einu, surasiu jį,- žemai nusilenkusi išskubėjo.

Atsisėdau ant suoliuko priešais fontaną ir užmerkusi akis šildžiau veidą prieš saulė.

Pasigirdo plaktuko tuksenimas ir atmerkusi akis pamačiau skulptorių pasilipusį ant kėdutės ir formuojantį mano nosį.

- Užsimerkite, panele,- paliepė skulptorius.

- Kodėl turėčiau?- atšoviau.

- Na... aš esu skulptorius ir esu suinteresuotas skulptūrą pagaminti kuo gražesnę,- paliepė menininkas.

- Gerai,- tariau užsimerkdama.

- Tai kuo tu vardu?- paklausiau.

- Man labai didelė garbė, jog paklausėte. Aš esu Liam.

Liam pasirodė esantis labai šiltas ir malonus žmogus ir buvau bepasijaučianti lygi su juo, gal net ir žemiau jo. Jis visą savo gyvenimą galėjo veikti tai, kas jam patinka.

Norėjau pagirti jį, bet prisiminiau, kad esu princesė ir jis turi mane girti, o ne aš. Atsimerkiau ir pakilusi nuo suoliuko nužingsniavau plies link dar prieš tai mesdama kelis kandžius žodžius:

- Tu neišauklėtas. Net nepagyrei manęs.

Gal reikėtų sutikti su Harry pasiūlymu? Na ta prasme galėčiau išvykti ir pradėti naują gyvenimą ir ši skurdo skylė manęs nebenervintų.

Tik įsivaizduokite: ten, kažkur už šios karalystės sienų yra daugiau makiažo, daugiau lūpdažio atspalvių, juodesnio tušo, baltesnės pudros...

Taip! Aš privalau sutikti su Harry pasiūlymu.

Nubėgau į kambarį, susikroviau būtiniausius daiktus ( makiažą, sukneles, aukštakulnius, brangius dizainerių drabužius, auksinius, sidabrinius papuošalus su deimantais ar safyrais, briliantais). Visus lagaminus nusivilkau į kabinetą pati, nes man nereikia papildomų akių, kurios mato aplink tik klastą.

Nuskubėjau į savo kabinetą ir pribėgusi prie stalo pagriebiau baltą lapo popierių ir paauksuotą rašiklį. Prisėdau ir ėmiau raityti dailias, juodas raides.

Harry Styles,

Sutinku su jūsų pasiūlymu. Perleidžiu karalystės valdymą jums ir išvykstu ieškoti geresnės vietos gyventi, nes ši skylė jau nusibodo ir aplink mane sukiojasi tik skurdžiai.
Kaip ir tarėmės- aš išvyksiu ir nebegrįšiu.
Dabar kai jūs skaitote šį laišką aš jau toli.

Pasirašo

Sofija de Pontiur

***

Juodu gobtuvu apsigaubusi žmogysta prisiartino prie turčiaus namų.
Priėjusi prie pašto dėžutės stabtelėjo ir iš po palto skverno išsitraukė baltą voką. Įmetė į dėžutę ir nuskubėjo keliu tolyn.

***

-Pone, Harry Styles, jūs gavote laišką nuo Princesės Stifi,- pribėgo tarnas prie manęs ir priklaupęs ant vieno kelio iškėlė virš galvos baltą voką, taip perduodamas jį man.

- Ačiū, Olivijau, gali eiti,- tariau paimdamas laišką iš tarno rankų.

Atsisėdau už rašomojo stalo ir atplėšiau voką. Lėtai išėmiau lapą ir ėmiau skaityti dailiai išraitytas raides.

Po kurio laiko mano veide atsirado plati šypsena. Greitai pakilau nuo stalo ir užsidėjęs juodą paltą bei juodą skrybėlę, pagriebiau skėtį ir išėjau pro duris dar prieš tai riktelėdamas:

-Olivijau, išeinu pas valdininkus.

Sveiki!!!

Labai seniai čia lankiausi....

Bet...

Grįžau su nauja dalimi!!!

Tikiuosi ji jums patiks!!!

Sorry už klaidas

♡♡♡

Unikorniukas