|Beatričė|
Sėdėjau ant suolelio. Buvo siaubingai šaltas rudens vakaras. Šaltis kaustė mano kūną, sudriskęs megztinis nei kiek nepadėjo. Nebejaučiau galūnių, bet mieliau būčiau sėdėjusi čia nei ten.
Sudrebėjau pajutusi kažką paliečiant mano petį. Lėtai pasukau galvą, prieš mane stovėjo Izabelė.
Izabelė - Ji atstojo man motiną. Motiną kuri paliko mane čia, Vaikų Namuose. Nemanau, kad rūpėjau jai, bet Izabelė sako kitaip. Ji prisimena tą dieną.
Tą dieną kai pro didžiasias vaikų namų duris ižengė šviesiaplaukė, mėlynaakė mergina. Izabelė sakė, kad ji buvo stulbinamai graži. Dar Izabelė sakė, kad esu labai panaši į ją.
Atsidūriau čia kai buvau kūdikis. Man buvo vos savaitė. Dabar man šešiolika taigi esu čis kaip ir visą savo gyvenimą. Nuo tos dienos kai pro duris įžengė ji - šviesių garbanotų plaukų mergina, jos mėlynos akys buvo paraudusios nuo ašarų, mergina vilkėjo apdriskusias juodas tympas, sudriskusius sportbačius ir buvo apsivijusi skara. Rankose ji laikė kūdikį - Mane. Buvau suvyniotą į pukuotą megztinį ir antklodę. Izabelė minėjo, kad buvo šaltos žiemos rytas.
Mano motina kentė šaltį, kad aš nesušalčiau. Tai man papasakojo Izabelė ir aš tikiu ja.
Kai klausiau Izabelės kas buvo vėliau ji pasakė, kad - papasakos kadanors kai būsiu vyresnė. Dabar man šešiolika.
Izabelė gailiai žvelgė į mane. Ji atsisėdo šalia ir užklojo skraistę kuria buvo apsivijusi, man ant pečių.
-Apie ką galvoji?-šyptelėjo ji.
-Apie 'Mamą'..-sumurmėjau. -Tu žadėjai papasakoti man tai kas įvyko vėliau, kai būsiu vyresnė, Izabele kuo ji buvo vardu? Man jau šešiolika. Koks mano mamos vardas?!-sukūkčiojau mano balsas trūkčiojo. Karštos ašaros ritosi skruostais. Ji atsiduso.
-Sakiau, kad buvo žiema taip?.. tada buvo siaubingai šaltas žiemos rytas. Tai buvo.. vasario septinta diena. Prieš atiduodama tave man ji nusiėmė savo pakabuką ir užsegė tau ant kaklo, tada ji smarkiai apkabino tave ir pabučiavo į skruostą. Tada padavė tave man. Stebėjau tavo motiną ji žvelgė į tave. Staiga ji parklupo ant žemės. Ji verkė. Oh, Beatriče kad būtum mačiusi kaip ji kentėjo. Priėjau prie tavo motinos ir paklasiau kodėl palieka tave čia. Ji atsakė, kad nenori to padaryti, bet ir nenori, kad numirtumei iš šalčio. Tą akimirką supratau, kaip stipriai ji myli tave. Ji jau ruošėsi išeiti, bet tada ji priėjo prie manęs ir paprašė, kad pasirūpinčiau tavimi. Aš pažadėjau jai, Beatriče. Po to ji priėjo prie tavęs ir sušnabždėjo, kad..-Izabelės akyse kaupėsi ašaros ji šyptelėjo.
-Ką ji pasakė, Izabele?-nebevaldžiau ašarų.
-"Myliu tave." Beatriče, negali pykti ant savo mamos. Ji tave labai mylėjo, todėl atnešė tave čia. Kad nesušaltum.-Izabelė meiliai žvelgė man į akis. -Turiu duoti tau kai ką. Tavo mama davė voką. Sakė kad paduočiau tau jį kai tau sukaks šešiolika. Beatriče, jis tau.-Izabelė ištiesė baltą voką. Ji saugojo jį man. Lėtai paėmiau voką. Negalėjau sulaikyti ašarų. Mano rankos drebėjo. Atplėšiau voką;
"Beatriče, turbūt tau dabar šešiolika. Turbūt nekenti manęs, kad palikai tave. Aš neturėjau kito pasirinkimo, mieloji. Tėvas išmetė mane iš namų su kūdikiu ant rankų - tavimi. Liepė atsikratyti tavimi. Aš negalėjau todėl teko dinkti iš namų. Mano motina - tavo močiūtė maldavo tėvo, kad leistų tave pasilikti. Bet jis pasakė, kad tai didžiulė gėda šeimai. Bet tu nebuvai gėda man. Beatriče, tu buvai geriausias dalykas mano gyvenime, pamilau tave vos tau gimus ir koks skirtumas, kad teko turėti tave tik savaitę, buvai vienintelė mano viltis. Mano mažutė dukrelė, Beatriče.
Ir aš pažadu jei tik tu norėsi - mes dar susitiksim nežinau kaip nes tu šį laišką skaitysi po daug metų, bet visgi.
Tai adresas mano namų. Tavo senelių namų. "Hiptons Street 1230"
Tavo Greisė. Myliu tave Beatriče. Labiau už viską. xx"
Baigiau skaityti laišką. Norėjau klykti iš laimės ir iš skausmo. Ji myli mane. Ji labai myli mane. Tai buvo kažkas nerealaus. Nors ir praėjo tiek metų, bet aš turiu mažą viltį ją rasti. Savo mamą. Atsisukau į Izabele. Ji šypsojosi. Stipriai apkabinau ją. Aš myliu ją. Už viską ir tai, kad išpildė pažadą duotą mamai. Ji rūpinodi manimi šešiolika metų. O dabar davė ir viltį rasti mamą.
Ir aš tai padarysiu.
×
Nauja mano istorija. Tikiuosi skaitysit :') ačiū ❤❤
