Apsirengiau juodai, juk ji lieknina. Nesu gotė ar emo, bet man patinka ši spalva. Pasileidau plaukus ir nuėjau prie savo mašinos. Pagaliau! Man atliks operaciją! Nebebus storų šlaunų ir nedidelio riebalų sluoksnio ant pilvuko (jis mane labai nervina). Pati sau nusišypsojau.
Gavėjas: Emily
Žinutė: Viskas, išvažiuoju, tikiuosi man pasiseks :D*
Siuntėjas: Emily
Žinutė: Grįši pasikeitusi, laukiu xx
Užvedžiau mašiną ir ji letai ir tyliai pakilo nuo žemės. Nusklendžiau ja iki klinikos. Viskas. Viskas. Nebebus mano trūkūmų.
--Po pusvalandžio--
Šiek tiek pasedėjau eilėje.
-Kalel Sky?-paklausė manęs vidutinio amžiaus moteris. Pažiūrėjau į jos dideles akis, kurias puošė keli į vyzdžius įstatyti rubinai. Taip, atlikus operaciją, gali daryti bet kokius ekspiremintus su savo veidu ir kūnu.
-Taip, tai aš.
Moteris šiltai nusišypsojo ir nuvedė pas gydytoją Marien Smith.
-Kalel!-sušuko ji džiaugsmingai. Marien buvo sena šeimos draugė, mama iš karto mane užrašė pas ją,-mieloji, eik už tos širmos persirengti. O kol rengsies, pasakok ką nori pakeisti.
Nuėjau už širmos ir pradėjau šnekėti:
-Noriu plokštesnio pilvuko, plonesnių šlaunų, gal netgi šiek tiek trumpesnių kojų, nes atrodau kaip kartis..
-Gerai,-išgirdau išjungiamo diktofono garsą. Ji įrašė viską, ką sakiau. Išėjau iš už širmos. Buvau visiškai nuoga, kad Marien galėtų apžiūrėti ir paaiškintu ką reikią patobulinti. Pamenu, kai Emily grįžo su didelėmis akimis ir ilgomis kojomis.
Marien pakėlė antakius ir po to susiraukė.
-Primink, ką nori pakeisti?
Pakartojau viską, ko prašiau.
-Mieloji, to negaliu padaryti,-pasakė Marien ir atsistojo,-apsirenk. Turime kai kur nueiti.
Nuėjau už širmos ir greitai apsirengiau. Manęs negali pakeisti? Ašaros pradėjo kauptis akyse. Nusivaliau jas su savo pukuoto megztinio rankove. Ne, ne, ne! Aš noriu būti graži!
-Mieloji, neverk,- tarė man Marien. Ji paemė mane už rankos ir nusivedė koridoriumi. Einant vis toliau, vis mažėjo žmonių ir durų, kol mes priėjome patalpą, ant kurios durų parašyta "Ypatingieji atvėjai".
-Aš ypatingas atvėjis?-garsiai savęs paklausiau. Marien neatsakė. Ji pasodino mane ant kedės prieš kamerą. Ji kelis kartus sublykčiojo, o Marien sedėdama prie kompiuterio jas peržvelgė.
-Kalel, nusirenk ir atsistok,-suraukiau nosį. Mano krutinė maža, bet pamiršau tą paminėti Marien. Vis tiek jos paklausiau. Atsistojau, kamera vėl kelis kartus sublykčiojo. Moteris peržvelgė nuotraukas ir skvarbiu žvilgsniu pažiūrėjusi man pasakė:
-Kalel Sky, tu..tobula
