Ištiesiau kojas ant vešlios žolės. Stebėjau kaip vaikinai žaidžia futbolą. Vos tik įėję į parką, Lay išsitraukė kamuolį ir jie pradėjo žaisti. Taip praėjo jau koks pusvalandis ir man pradėjo tai gerokai nusibosti. Pažvelgus į laikrodį, pamačiau kad dar tik pusę trijų. Norėjau atsistoti iki tol kol atskriejantis kamuolys nepavertė manęs atgal. Skaudžiai dėjausi ant užpakalio pasiremdama alkūnėmis.
"Auč.." sumurmėjau. Pagalvojau kad čia vienas iš dvyliktuko, bet aš smarkiai klydau. Pakėlus akis, jau norėjau atsikirsti, bet ten - prieš mane stovėjo vaikinas. Prisipažinsiu visai mielas vaikinas.
"Labai atsiprašau.." jis atsitūpė šalia. "Nesusižeidei?"
"Uh n-ne.. Viskas gerai.." šyptelėjau ir su jo pagalba atsistojau. Paėmiau jo kamuolį ir padaviau jam atgal.
"Ačiū." jis nusišypsojo ir nubėgo visiškai kita puse link savo draugų. Tikriausiai įsižiūrėjau į tą pusę, nes vos tik išgirdus atsikrenkštimą, atsisukau ir pamačiau Suho, Kai, Chen ir Baekhyun.
"Um labas?" pasakiau, nes visiškai nenumaniau kodel jie visi į mane spokso. Galiausiai po ilgiausios tylos mano gyvenime, Chen prabilo.
"Viskas gerai?" rimta mina paklausė. Su tuo nusijuokiau.
"O aš galvojau kad jau kažkas blogai.. Jūs visada elgiatės kaip apsauginiai broliai.." vyptelėjau.
"Beje nežinom kur Chanyeol.." Lay pridėjo. Sustabdžiau savo geras emocijas jau kažkur pusiaukelėj.
"Kaip tai nežinot?" sustojau vietoj. "Kaip suprast nežinot??"
"Nežinom ir tiek. Tiesiog dabar padarėm pertrauką, jis pasakė jog trumpam išeina, tuomet tave partrenkė su kamuoliu ir mes atėjom čia. Praejo jau gana kaip 15 minučių ir jo dar ne kvapo.." Suho paaiškino.
"Taigi aš su tavimi eisim jo ieškoti" Baekhyun pertraukė mano 'žodžių virškinimą'.
"Gerai." paprastai atsakiau. "Nesiginčisiu."
"Einam" jis pradėjo eiti greta manęs, taip ir pasileidom į Chanyeol ieškojimo misiją. Kur jis galejo pasidėti?
Chanyeol POV
"Ir ĮVARTIS!!" sušukau iškeldamas rankas į viršų, kai įmušiau kamuolį į 'vartus', kitaip kitą kiemo galą.
"Padarom pertrauką, gerai?" Xiumin nusivalė prakaitą. Visi linktelėjom. Tuo metu ėjau iki suoliuko, kai į mane atsitrenkė mergina.
"Whoops atsiprašau" tyliai sumurmėjo.
"Ne, čia aš atsiprašau. Nežiūrėjau kur einu" šyptelėjau žvilgtelėjęs į ją. Ilgi garbanoti plaukai, gražus veidelis ir nuostabiai gražios akys.
К сожалению, это изображение не соответствует нашим правилам. Чтобы продолжить публикацию, пожалуйста, удалите изображение или загрузите другое.
Ar aš patekau į dangų ar ką? Mergina tik pakėlė akis ir vėl jas nuleido. Dar kartą sumurmėjus atsiprašau, pasileido eiti toliau. Palydėjau ją akimis iki tol kol pastebejau ant žemes lapelį. Pakėlęs jį, pastebejau jog tai kažkieno pažymėjimas. Nuotrauka priminė tą merginą su kuria susitrenkėme visiškai neseniai. Kai pagaliau mano toptelėjo kad čia gali būti jos, aš sumurmėjau vaikinams kad tuoj grįšiu ir pasileidau bėgti jos pusėn. Pagaliau kai pamačiau jos besitabaluojančius plaukus, sulėtinau tempą.
"Ė! Ar tu Chung-Ae?" surėkiau jai. Ji sustingusi atsisuko.
"Taip. Tai aš. Iš kur tu žinai mano vardą?" mergina krustelėjo.
"Tai reiškias, tai yra tavo. Tikriausiai kai atsitrenkei į mane, tau iškrito" ištiesiau kortelę.
"Oh! Ačiū." ji padėkojo.
"Beje mano vardas Chanyeol, jeigu dar kažkada susitiksim" šyptelėjau ir ji tik nusijuokė.
"Na malonu susipažinti Chanyeol. Aš Chung-Ae. Tiesiog Chung sutrumpintai. Jei dar susitiksim, man tikrai pravers tavo vardas" mergina jau dabar žinoma kaip Chung, atsisveikino ir paskutinį kartą nusišypsojusi pasuko savo pusėn.
"Man irgi.." pasakiau labiau sau, negu jai.
"Chanyeol! Štai kur tu!" Išgirdau du balsus už mano nugaros. Du labai artimus balsus. Atsisukau ir pamačiau Crystal su Baekhyun. Idomu ar tai ką sakė Luhan buvo tiesa? Ar jis tikrai jai pasakė tiesą? Nors Crystal iš nuotaikos elgėsi kaip visada, man vistiek kažkas buvo neaišku. Ar tai kad ji tempėsi Hyun~ mano pusėn ar tai jog ji buvo belekaip išsigandusi. Vos tik būdama arti manęs, ji paleido Baekhyun ir stipriai apkabino.
"Wow Crystal.. Viskas gerai?" iš nustebimo paklausiau.
"Daugiau niekada taip nedaryk. Nepalik mūsų, kad ir 10 minučių, gerai?" ji pažiūrėjo man į akis. Ji buvo pavojingai arti mano veido ir aš tiesiog automatiškai ją atstūmiau. Gal truputį ir pastebėjau skaudumo jos akyse, bet per daug nesigilinau. "Mums reiktų jau grįžti namo." ji apsisuko ir pradėjo eiti puse iš kurios atėjo.
"O tu nemoki bendrauti su merginomis, Chanyeol" Baekhyun susimąstė.
"Žinau" atlošiau galvą. "Eime." ••••••••••••••••••••••••••••••••••••• Tik dėl jūsų šiandien parašiau II dalį xd Sjp tai atsikėliau vėl pries 20 min. Niekaip užmigt negaliu ir dar plius nebuvo ka veikt, tai atsisėdau parasyt :D Manau kad truputi cia nusivaziavau, nes gi žinot kaip buna naktį (blaiviai negalvoji). Vistiek sakykit kas blogai ar šiaip :)) pagerins nuotaiką :33 Myliu, pandos!! <33 -Adi:)
