Overdose || EXO p.c.| LT (nutraukta)

26 "Maža nelaimė"

Ėjo mėnesiai. Be Luhan ir Kris grupė buvo kažkokia keista. Lygtais atrodė, jog viskas kaip ir gerai, visi vėl tokie kokie buvo, tačiau ore sklaidėsi jausmas, jog viskas tik dar labiau blogėja. Gal vaikinai man nieko nesako, tačiau aš tikrai jaučiu, jog kažkas dedasi. O gal tai tik susitaikymas su realybe, kad šalia nebėra grupės lyderio bei puikaus draugo. Nors visi žino, jog jie gyvena gerai. Tik tos dvi tuščios vietos, kai visi susėdame prie stalo, priverčia mus apagalvoti kas gi buvo geriau kai jiedu buvo šalia? Nors, kad ir kiek sąrašų prirašytume, visada sugrįžtume prie to pačio. Jie buvo šeima. Mes buvome viena didelė šeima. Ir nesvarbu, jog nesame susiję krauju. Viskas priklausė nuo širdies. Tai jautėsi savaime. O dabar kai jų nebėra šalia, viskas kažkaip tuščia ir nyku.

"Taigi, kokie planai rytojui?" paklausiau, kai visi pagaliau susėdo prie stalo vakarienei.

"Kaip visada. Važiuosime ryte į šokio studiją, reikia išmokti naujos dainos choreografiją" Kyungsoo atsakė.

"Hm.. nieko naujo." Atsidusau. Su Kris ir Luhan išėjimu bei naujo albumo atėjimu, stresas vaikinams buvo nežmoniškas. Deja, aš to nejaučiau ir tik žiūrėjau kaip jie bando su tuo taikytis.

"Taip. O kaip tavo planai? Ką veiksi rytoj?" Chanyeol pažvelgė į mane.

"Apie rytojų negalvojau dar.."

"Ha tau gerai. Nereikia galvoti kas bus rytoj, neturi prirašyto visos dienos reikalų sąrašo. Pavydžiu." Sehun su šakute vartė daržoves lekštėj.

"Na jau, jums kaip tik geriau. Jūs kažkur einat, kažką veikiat gyvenime, o aš sustojau vos tik baigus mokyklą. Ir ką man dabar veikti.." nusijuokiau, bandydama praskraidinti jų nuotaikas.

"Eh deja, tokiems kaip mes, tavo gyvenimas įdomesnis." Baekhyun atsiduso.

"Ei, negali būti. Nors dabar ir ruošiatės naujam albumui, tai nereiškia jog poto viskas bus dar neįdomiau! Jus greitai išpopuliarėsit, aš tuo tikiu. Greitai visas gyvenimas jums prabėgs prieš akis, nes jūs juo didžiuositės, ką padarėt ir ką nuveikėt." pasakiau, kramtydama salotos lapą.

"Na jeigu tu jau taip sakai." Chanyeol šyptelėjo. "Tai manau jog mūsų grupė tikrai bus žinoma ne vien tik Seuole!"

"Haha jo svajok toliau" Tao pavartė akis.

"Ei nu!" Suho kumštelėjo į Tao petį. "Jau geriau svajoti ir tikėti jog tai išsipildys, gerai?"

"Tai žinoma" šyptelėjau. "Viskas bus gerai. Išleisit kokį hitą ir išpopuliarėsit greitai. Tik manęs nepamirškit, gerai??"

"Na jau na jau. Mes? Pamiršt tave? Negalėtume." Chanyeol pažvelgė į mane ir nusijuokė. "Nešnekėk niekų."

"Oi gerai jau gerai. Aš tik pajuokavau." Ištariau, tačiau kažkur giliai žinojau kad tai gali išsipildyti. Kam jiems tokia draugė, kaip aš, jei jie turės puoselėti savo karjerą ir pamiršti apie visa kitą. Jie tikriausiai apie tai nepagalvojo. O gal ir pagalvojo, tačiau nenori su tuo susitaikyti. Kas ten žino...

Po šito, visi buvę prie stalo nutilo. Atrodė jog nebuvo apie ką dar šnekėti. Nors visada, kaip tik susėsdavome, iškart visi kalbėdavo. Pradėjau galvoti.. o kas jeigu jie rimtai pamirš mane? Išvažiuos gyventi atskirai nuo manęs, nes visgi anksčiau ar vėliau jiems teks. Nemanau jog jų kompanija sutiks, jog kažkokia mergiotė tąsytusi tam pačiam name kaip ir būsiančios įžymybės. Nuleidau galvą, nors ir bandžiau pralinksminti vaikinus, pati tapau liūdna.

"Ačiū už vakarienę." Kai pakilo, surinko visas jau tuščias lėkštes nuo stalo ir nuėjo link virtuvės. Galiausiai ir kiti pradėjo skirstytis. Chanyeol taip pat atsistojo ir padėkojęs, išėjo. Nusekiau paskui, kadangi mes ir taip jau mažai laiko praleidžiame kartu.

Chanyeol užlipo laiptais ir užsidarė savo kambarį. Chen kažką sušuko apačioj, bet aš į tai labai dėmesio nekreipiau. Jau buvau prie Chanyeol kambario durų, siekiaus jas atidaryti, tačiau net neprireikė. Chanyeol staigiai jas atidarė, kas buvo nelabai geras sprendimas, bet ką jis galėjo žinoti..

-

"Aš labai labai labai atsiprašau!" Chanyeol jau kokį dešimtą kartą atsiprašinėjo, kol aš sėdėjau ant kėdes, prispaudus nosinę prie nosies ir stebėjau jį gana piktokai. Net neapsiverkiau, tik nusikeikiau kai Chan durys susitiko tiesiai su mano veidu.

"Tu džiaukis, kad tik nosis, o ne visas veidas!" Tao nusijuokė. "Ir taip jau baisi."

"Klausyk tu arba nustoji šnekėt arba čiuoži iš virtuvės kažkur kitur." Pažvelgiau į jį.

"Ok ok raminamės." Tao dar kartą nusižvengė, prisimindamas dar kartą kas įvyko tiesiai prieš jo akis. Dabar jis džiaugėsi, kad išėjo tinkamu laiku iš vonios.

"Aš TIKRAI labai atsiprašau, Crystal..." Chanyeol maldaudamai žiūrėjo į mane.

"Aš nepykstu, aš tiesiog- ugh.." nustojau šnekėt, nes pamiršau ką norėjau sakyti. Chanyeol vis dar žiūrėjo lyg tikėdamasis dar kažko.

"Nereikėjo paskui Chanyeol ridentis." Tao sukrizeno. Pakako kad atsistočiau ir užsivyčiau jį, Tao spėjo pabėgt, o aš buvau vėl pasodinta atgal. Suurzgiau.

"O ką pas mane?" Chanyeol ištarė, pažvelgiau į jį, o pas jį ant veido ta kvaila šypsena.

"Tikrai ne to apie ką mąstai." Pavarčiau akis. Chanyeol nusijuokė.

"Eime pas mane į kambarį. Įjungsiu tavo mėgstamą dramą ir gulėsim apsikabinę, tinka?"

"Oh mane vilioja šis pasiūlymas. Eime." Atsistojau. Chan pagriebė mano ranką ir nuvedė link savo kambario.

- -

B O O M
parašiau.. pagaliau.. eina sau.. HAH
atsiprašau už tokią, ilgą, labaiiii ilgą, pertraukėlę. Man tas writer block'as, kai negaliu rašyt nes niekas nelenda į galvą bei tiesiog nesinori. Bet dėl jūsų stengiuos, ir va kas gavos. Kitą kartą bandysiu geresnę dalį parašyt, gerai?

btw užbless'inu jus kaip atsiprašymą su Chan pic pradžioj :')

laukit :) visogero,
-Adi