Different //H.S.

4 skyrius

Nervingai spaudžiau plastikinę stiklinę rankoje ir dairiausi į šalis. Praėjo daugiau nei valanda, kai išgyvenau psichologinį spaudimą dviem frontais, tik vienas jų mane nervino labiau nei kitas. Negalėjau atsipalaiduoti ir mėgautis vakarėliu, žinodama, kad Harry yra kažkur šioje minioje.

Grūdausi pro išgėrusius paauglius, ore tvyrojo alkoholio kvapas, nuo kurio pajutau šleikštulį burnoje. Jaučiausi nesaugiai, nes žinojau, kad bet kurią akimirką galiu susidurti su Andrew, kurio veidas mane pradėjo erzinti. Pasistiebiau ant pirštų galų mėgindama kuo aukščiau iškelti galvą ir rasti drauges, kurios buvo atsiskyrusios nuo manęs. Dabar mažiausiai norėjau likti viena.

Pajutau karščio bangą atsiritančią mano kūnu. Patalpoje darėsi vis sunkiau kvėpuoti. Nusikeikiau, kai kažkas man užlipo ant kojos ir supykusi pradėjau grūstis greičiau. Lengvai atsidusau, kai pamačiau šviesią Val galvą prieškambaryje, mergina šnekėjo su vaikinu, kuris kas sekundę nužiūrinėjo Val nuo galvos iki kojų. Mūsų žvilgsniams susitikus, pamojau draugei, ši šyptelėjo ir palinksėjo galva, bet dar nepajudėjo iš vietos. Susiraukiau ir pažvelgiau į draugę rūsčiai, duodama ženklą, jog pykstu ir nužingsniavau tiesiai į valgomąjį su viltimi, kad ten bent jau rasiu Crystal, bet iš kart nusivyliau.

Nuotaika buvo šūdina kaip niekad ir aš pajutau norą kuo greičiau dingti iš čia. Vienu kartu ištuštinau stiklinės tūrinį ir padėjau stiklinę ant stalo. Pakėliau akis ir iš kart pasigailėjau, jog čia atėjau, nes kitame kambario gale pamačiau Harry, kuris jau mane pastebėjo. Jis sėdėjo sofoje, o šalia jo trynėsi kažkokia blondinė, kuri negalėjo atitraukti akių nuo vaikino ir vis kažką kalbėjo. Žiūrėjau į Harry ir supratau, jog jis visai jos nesiklauso, nes jo akys žiūrėjo tiesiai į manąsias, o lūpose atsirado ta pati, paslaptinga šypsena. Vienoje rankoje laikė plastikinę stiklinę, o kita savo ilgais pirštais lyg netyčia bandė paslėpti šypseną, kurią vis dar aiškiai regėjau.

Sučiaupiau atsiskyrusias lūpas ir įkvėpiau oro pro nosį. Girdėjau savo širdies ritmą, kuris aiškiai pagreitėjo. Harry spoksojo lyg norėdamas mane išvesti iš proto. Dar neseniai jis mane bandė įbauginti, o dabar lyg niekur nieko žaliaakis drąsiai žvelgė man tiesiai į akis, tarsi norėdamas man kažką pasakyti.

Pagavau save ir vėl pykstant, tik nežinojau ant ko pykau labiau - savęs ar Harry. Blondinė sėdinti šalia atsisuko į mane ir apdovanojo pyktu žvilgsniu, greičiausiai suprato į ką taip žiūri vaikinas, kuris jos visai nesiklausė. Suraukiau antakius ir pavarčiau akis, prieš man paliekant kambarį, leisdama merginai suprasti, kad man mažiausiai rūpi tas mulkis.

"Ana" pamačiau ateinančią Val, kuri pagaliau atsiplėšė nuo vaikino "Viskas gerai?"

Pažvelgiau piktokai ir apėjau ją, žygiuodama prie paradinių durų.

"Noriu namo." tariau.

Val sekė man iš paskos, nesuprasdama, kodėl panorau taip greitai palikti vakarėlį.

"Bet kodėl? Nemanai, kad dar per anksti?"

Atsisukau į draugę neslėpdama savo blogos nuotaikos. Nervingai pažvelgiau pro jos petį, supratau, jog ši vieta man pasidarė nebemiela.

"Val, esu pavargusi, dabar mažiausiai noriu būti čia. O tu lik."

Blondinė pažvelgė į mane gailesčio pilnu žvilgsniu ir menkai šyptelėjo, delnu paglostydama mano skruostą.

"Ar turi su kuo grįžti?" paklausė, supratusi, jog manęs nepavyks perkalbėti.

"Išsikviesiu taksi." Atsakiau ir nutaisiau švelnesnę veido miną. Atsisveikinau su drauge ir palikau namą.

Vėsus vėjo gūsis plūstelėjo man į veidą ir maloniai atgaivino. Lauke jau švietė gatvių žibintai, apšviesdami tamsias gatves, o aš vis dar stovėjau verandoje tarsi būčiau išvaryta iš vakarėlio. Nusileidau laipteliais žemyn ir prisėdau ant paskutiniojo. Delnais patryniau nuogas rankas, gailėjausi, jog neturėjau nieko, kuo galėčiau apsirengti ir pasišildyti.