Heiden lėtai perbėgo pirštais per betoninę sieną, dar kartą peržvelgdama žodžius... daugybę žodžių, kurie tarsi audra užė jos galvoje.
Garsioji "Minčių Siena", čia gyvenančių paauglių kartais vadinama "Dangaus grafičiais". Nuo vaikystės tėvai jai pasakojo, kad visi išvykstantys iš miestelio žmonės turi palikti ką nors nuo savęs ant šios sienos. "Ir štai, išvykstu ir aš... "- pamanė mergina dar kartą atsidusdama.
Heiden niekad gyvenime nebuvo girdėjusi, kad kas nors nepaliktų žinutės. Ponia Daunap su dukra paliko po eilėraštį ir puikiai matosi, kiek daug laiko skiria jų eiles, mat ponios Daunap eilėraštis beveik sienos viduryje, o Olivijos beveik pabaigoje. Heiden mama taipogi kai ką nuo savęs paliko, kai būdama dvidešimties išvyko iš miestelio. Taip pat vasaros pabaigoje, beveik rugsėjį.
Tačiau ką gali palikti ji, Heiden, paprasta devyniolikmetė, pilka mokyklos pelytė? Mergina nežinojo. Vienintelė paskata jai ką nors sugalvoti buvo paprastas raudonų dažų flakonėlis, prieš savaitę padovanotas tėčio. "Tradicijos amžinos, - tarė jis ir paliko flakonėlį jos kambaryje. - Minčių sienoje įsiamžinę žmonės lieka su mumis ir tikiuosi, kad tu taip pat liksi." Jo žodžius palydėjo šilta, palaikanti šypsena ir Heiden pajuto sąžinės graužatį, kad bando svarstyti galimybę nepalikti nieko...
"Na ir kas gi tiktų? - mąstė ji. - Gyvenk amžinai? Siek svajonių? Būk drąsus?" Merginai netiko nė viena galimybė, ji tenorėjo kuo greičiau dingti ir iš vis pamiršti kadaise čia buvus.
"Bet negaliu," - priminė ji sau, dar kartą persvarstydama visus žodžius.***
Pirmojo sniego patalams nuklojus žemę, pro Minčių Sienos šalį ėjo prašalaitis ir skaičiavo.
Viena, dešimt, trisdešimt penkios, septyniasdešimt dvi žinutės, - akimis gaudė kiekvieną žodį ir sakinį žmogus, galiausiai sustojęs ties vienu skaičiumi. Devyniasdešimt devynios.
Žmogus nežinojo, kad daugybė žmonių tiesiog neišdrįso savo minčių palikti ant sienos, ir jie tiesios tyliai nueidavo šalin, manydami esą neverti pasireikšti. Ir niekas, įskaitant ir prašalaitį, nenuotuokė, jog prieš tris mėnesius čia buvo parašyta dar viena žinutė, deja, nuplauta lietaus, trumpa ir nieko nereiškianti, bet vis tiek įamžinta Minčių sienoje, tarp kitų Dangaus grafičių."Jie aprašė savo gyvenimus. Ką aprašysi tu? " -Heiden
Ir dar viena žinutė, taip pat nuo jos, bet nutylėta, o galbūt tiesiog taip ir nepastebėta. "Lieku amžiams, net jei ir nelieku."
Štai ir pabaiga! Paprasta siena, daugybė žinučių ir mergaitė, kuri paprasčiausiai nežino ką parašyti.
Tiesiog tradicija, kolibri. Gi sakiau, kad nieko įdomaus. \OoO/ Tačiau vis tiek baigta! Ačiū visiems, kurie skaitė. Tikriausiai nebuvo įdomu, bet čia yra sutalpintos mintys įvairių veikėjų, iš kurių keleto gyvenimus netgi šiek tiek aprašiau. Paspauskite vote, jei patiko ir palikite vieną kitą komentarą :)
Geros likusios dienos (ar nakties, nelygu, kada tai skaitote :) )
YOU ARE READING
Dangaus Grafičiai (BAIGTA)
Short Story"Jie aprašė savo gyvenimus. Ką aprašysi tu?" Tiesiog viena didelė betoninė siena, devyniasdešimt devynios žmonių žinutės visiems praeiviams ir viena mergina su dažų flakonėliu delne, ketinanti palikti ką nors ir nuo savęs. Už puikų viršelį dėkoj...