Paslaptingasis

7 dalis

Jie mane kažkur nešė. Bet nebijojau, kol aš "praradusi sąmonę", tol jie nieko man nedarys. Po savim pajutau kietą pagrindą. Jie mane paguldė ant lovos, o patys atsisėdo netoliese.
-O tu nemanai, kad mes per greitai?-prabilo Niall.
-Apie ką tu?-paklausė Malik.
-Na žinai..Apie Kriš. Juk ji vos prieš kelias dienas čia, o jau bandė žudytis,-paaiškino.
-Nenusišnekėk, viskas yra gerai,- jau supyko Zayn,- kad ir kas ten buvo, šitai silpnutei niekada neužteks drąsos rimtai nusižudyti.
Pajutau, kaip tvenkiasi ašaros, bet stengiausi susivaldyti. Negalėjau išsiduoti. Jis pavadino mane silpna! Po viso šito!
-Aš manau, kad ar šiaip, ar taip teks palaukti keleta savaičių, kol jai žaizda užgis. Nemanau, jog kas nors norėtų su tokia...,- pasakė kitas, kurio vardo nežinojau.
-Sutinku su Harry. Ir nieko nesakyk. Aš ne ant tiek žiaurus, kad leisčiau jai būti dar labiau sumuštai, tarsi tiek neužtenka,- gynė mane Niall.
Pajutau visų žvilgsnius. Pasistengiau kvėpuoti kuo ramiau.
-Ginkit kiek norit, bet vistiek tai įvyks. Be to ir Grea ilgai nelauks.
-Klausyk, su ta Grea...Gal paskubėjom biški?- pasakė kažkuris,- juk ji ją nugalabys.
-Ar šiaip ar taip Kriš ilgai neišgyvens, Liam,-atrėžė Malik,- ir jau su Tolinsonais viskas susitarta. Nors kai jiems sumokėjau, jie nesakė, kad tokią aršuolę gausiu.
Sustingau. Tolinsonai? Jie kalba apie mano tėvus? Ką jie su jais susitarė? Mano tėvai tą leido? Man užėjo panikos priepuolis. Jaučiausi išduota. Sulaikiau kvėpavimą. Privalėjau dar lai ką nugirsti.
-Ir dar dėl Heter...- tesė Malik, bet iškart prislopino balsą. Visi sulaikė kvapą. Mačiau, jog ši tema jiems skaudi. Net ir beširdžiui Malik. Jo balse pajaučiau..Ką? Gailestį? Ne... Tai buvo... skausmas? Heter jam svarbi..- Kriš be proto panaši į ją, todėl reikia, kad iki kito mėnesio ji dar negautų galo...
Daug nori! Ir mintyse ironiškai nusijuokiau.
-Bet kad apie tai niekam nė šnipšt!-surėkė Malik. Visi net pašoko iš išgąsčio,- ypač jai.
Ir vėl visi pažiūrėjo į mane.
-Ar ilgai ji dar čia miegos?-suzyzė Zayn,- dar turiu su ja nebaigtų planų.
-Dar kokias 9 valandas,- tarė Harry,- pala, kokių dar planų?!- jaučiau pyktį jo balse,- tu juk neketini su ja..
-Ką norėsiu tą ir darysiu,- užstugo Zayn.
-Ji jau greičiau sau gerklę persipjaus, nei leis tau su ja...-puolė prieštarauti Niall,- juk pats sakei, kad turime išlaikyti ją dar mėnesį.
-O ji nieko nesužinos,- ir tyliu šiurpiu juoku nusikvatojo.
-Nu ne blyn. Tu tikrai nesveikas,-prukštelėjo Niall ir vos nepaspringo kava, kurią gėrė,- negaliu į tai žiūrėti.
-Ir jūs! Lauk!- užbliovė Zayn, ir visi paklusniai išėjo. Visi jo klausė, dėl to dar labiau išsigandau. Jei klauso, vadinasi tikrai yra dėl ko...
-Tai va, mažyte, likome dviese,- Malik vėl nusijuokė tuo savo šiurpiu juoku,- juk tu vistiek manęs negirdi... Visada norėjau tai padaryti su tavim. Ot pasismaginsim... O tu net pasipriešint man negalėsi, nes miegi..
Ir pajaučiau jo kūną šalia savo. Jis perbraukė per mano ranką, leidosi žemyn. Tada apžergė mane ir pajaučiau jo draugužį, tvirtai į mane įsirėmusį. Jis pradėjo mane nurenginėt. Ką daryt? Jei pasipriešinsiu - išsiduosiu.
Jo rankos jau baigė nurengt maikutę.
Ne, aš to nepaliksiu. Bus kaip bus. Ir staigiai iš kelio trenkiau jam į tarpukojį.
Jis susirietė. Aš pašokau ir puoliau pro duris. Bėgau kolidoriumi. Jis bėgo iš paskos. Bet aš buvau greitesnė už jį, nes jam skaudėjo tarpukojį. Išėjimo iš kolidoriaus nesimatė, o kai pajutau, kad jis lipa man ant kulnų, įbėgau į pirmą pasitaikiusį kambarį ir užrakinau duris. Girdėjau, kaip Malik pasibaladojęs nusikeikia.
Staiga kažkas mane stvėrė už rankos.
-Na, ir ką gi čia veiki?,- išgirdau ir apsisukau. Už manęs stovėjo blondinė mergina garbanotais ir šypsojosi.
-Aš...aš..,- nežinojau ką atsakyti.
-Ššš!- sudraudė ji. Api išgirdome balsus, artėjančius link kambario,-lįsk čia,-sušnibždėjo ir aš greit palindau po lova. Širdis daužėsi kaip pašėlusi. Kas ši mergina? Ir kodėl ji man padeda? Ji nubėgo į vonios kambarį. Ką ji sumanė? Netrukus išgirdau, kaip rakinamos durys. Sulaikiau kvėpavimą.