Hekatė - Perso Dukra

Prieš pradedant

Dievai sukūrė meilę, kuri yra mūsų širdyse ir atrodo pakelia mus iki devinto dangaus, visą gėrį kuriuo mėgaujiesi kiekvieną dieną ir jautiesi laimingas ir patenkintas, kūrėjas davė mums visus gražiausius pasaulio stebuklus ir gėrybes.
Bet tuo pačiu susilauki ir kitos, tamsios, blogio pusės.
Nori grožio? Pinigų? Laimės? Meilės? Šlovės? Atiduok mainais savo sąžinę, žmogiškumą, savo sielą.
Izabelė buvo mergina kaip visos. Pomėgiai ir veiklos kaip kiekvienos eilinės studentės. Dailių ilgų juodų plaukų, juodų kaip naktis akių ir kiekvienos pavydimo įdegio, savininkei netrūko dėmesio. Tiesą pasakius, ji galėjo daryti ką nori, sakyti kas patinka, atrodyti kaip jai gražu, ir niekas niekada nepaprieštaraus kad tai blogai.
Dažniausiai geismas aplanko kai turi viską. Tampi nepasotinamas, tavęs nebeimanoma perkalbėti. Jautiesi viso pasaulio valdovu. Izabelė manėsi kad viską laiko savo rankose, kad visas pasaulis guli jai po kojom. Tačiau blogio šaltinis, velnias, šetonas ar kuo jūs betikit, tie kuris tau davė viską ko kadanors geidei ir troškai, visada suras kelią kaip atsiimti atlygį kurį esi jiems skolingas.
Vieną šaltą rudenio naktį, prieš du metus, Izabelė kaip visada buvo pasimatyme. Tik šįkart kitokiam. Ją suvyliojo katik sutikto nepažįstamojo žavesys ir paslaptingumas. Vylėsi ekstramalumo, idomumo, konors, kas uždegtų jos kraują nuotykių troškimu. Taip ir nutiko. Jis išplėšė iš jos žmogiškumą savo pačio rankomis, kai privertė nužudytį padavėją. Nekaltą, jauną vaikiną, kurio širdį mergina pervėrė peilio ašmenimis. Nepažįstamasis dingo taip pat greitai, kaip atsirado, o visų akys jau buvo sukoncentruotos į katik padarytą nusikaltimą. Tą akimirką ji neteko visko kuo taip savo gyvenime mėgavosi: pripažinimo universitete, kuriame ruošėsi tapti chemijos specialiste, didelį ją garbinančių draugų ratą, pagarbą visuomenėję, kur ją žinojo kaip įtakingiausios Niujorko šeimos atžalą ir pasididžiavimą, merginą prarado tėvų meilę ir palaikymą, vaikiną, kuris pasišlykštėjo jos neištikimybe ir žmogžudyste.
Izabelė atsirado už grotų, su visomis savo gyvenime padarytomis nuodemėmis ir skausmu. Merginos gyvenimas prarado prasmę, kaleime ji patyrė tokį skausmą ir spaudimą kurio nekalėjęs niekada nesupras. Nebeliko dailios juodaplaukės mergaitės, jos juodos akys iš glamūrinio elitinio gyvenimo pamatė tamsiąją pasaulio pusę. Venomis tekėjo nebe tyros katalikės kraujas, o klaikios, pasigailėjimo neturinčios moters su keršto planu.
Kaip kiekvieną rytą jai atnešdavo pusryčius du pareigūnai, ginkluoti ir gan stiprūs. Pasitelkusi savo nenuginčyjamą žavesį merginą suvyliojo vyrus ateiti arčiau, nušovė abu pareigūnus vos keliais judesiais ir dar jų pačių ginklais, kaip lapė pasislėpė pakampiuose kol dingo iš kaleimo teritorijos. Ji buvo daug stipresnė nei prieš du metus: treniruotės sporto salėje kiekvieną įmanomą minutę, perskaityta kiekviena kaleiman atgabenta knyga papildė jos supratimą apie pasaulį, fantastiką ir įvairiausių žinių lobyną. Ji tapo stipresnė, galingesnė ir kovingesnė visomis įmanomomis prasmėmis. Ir dabar ji vėl Niujorko šešėliuose kurie tapo jos namais, ir ji pasiruošus surasti tą, kuris iš jos atėmė viską, kol galiausiai sužino tiesą apie save:
Ji yra Perso, Krejaus ir Euribijos sūnaus, ir Asterijos, orakulų, burtų, astrologijos dievybės, dukra, kurią jie atidavė auginti žmonėms, manydami kad Dzeusas vos ją radęs - užmuš, nes jos seneliai stovėjo kovoje su Olimpo dievais, ir dabar norima atsikratyti betkokių jų palikuonių. Jai tai atskleidė jos pavaldiniai - šešėlių demonai kurie pasižįmi nepaprastu greitumu, žiaurumu, stiprybę, gebėjimu keisti pavidalą ir hipnotizuoti. TAČIAU KODĖL? Kodėl viskas buvo slepiama? Ji neturėjo pasirinkimo kaip tik viskuo patikėti, mat jokio kito gyvenimo ji nebeturėjo, buvo nematoma miesto atmata, priimti savo pavildinius, monstrus, velnio, matyt pačio Hado kūrinius.
Dabar jos sąrašas ilgesnis - ties kerštu ir to, kuris jai sugadino gyvenimą suradimu, prisidėjo ir savęs atradimas, savo galių vystymas ir noras rast savo tėvą ir motiną, nepasipainiojus Dzeusui po akimis.
Hekatė - nakties sapnų ir stebuklų deivė, Perso ir Asterijos duktė.
Įpatingi gebėjimai: Ji sugeba valgyti kiekvieno padaro sapnus ir įliuzijas naktimis, taip išvest juos iš proto mat gali priversti tuo metu galvoti tai ką nori ji. Taip pat, ji valdo tamsos demonus, kurie jos pavaldiniai, Hado kūriniai. Turi savo ištikimą tarnaitę Empusą, merginą, kuri nepasakoja jai nieko, bet yra atsidavusi visa širdimi.

-----------------------------------------------------------

( VISI FAKTAI KURIAI REMIAUSIA IŠ SENOVĖS GRAIKŲ/ROMOS ISTORIJOS YRA IŠKRAIPYTI IR PRRKURTI MANO ISTORIJOS NAUDAI)