Pirma

309 22 1
                                    

Kaskart praeinant jam,galėjau jį užuosti.

Jis mane svaigino,kaip niekas kitas.

Jo žalios akys ,kuriuose galėjai įžvelgti viską.

Jo tamsiai rudi plaukai sukelti ant šono, buvo gražiausia, kas jam tiko.

Tos duobutės jo skruostuose darė ji, tik žavesni.


Nors jis save ir laikė bailiu, nesugebančiu susivaldyti man jis buvo nuostabiausias kūrinys šioje žemėje.

Tos tvirtos rankos galinčios kalnus nuversti, kurios mokėdavo mane saugoti.

Patiko vote:)

Nori tolimesniu dalių komentuok:)

Vienpusė meilėDonde viven las historias. Descúbrelo ahora