More Than Girl //Z.M

1.

Vanessa POV
-Tai buvo žaidimas.-juokėsi su juo visa mokykla.
-Ką tai reiškia?-drebėjo mano balsas.
-Kad visa tai buvo netikra. Tai buvo lažybos kurias aš laimėjau.-pasakė tai ko iš jo tikėjausi mažiausia. Aš neapsikentusi viso to juoko ir visų pajuokos žvilgsnių išbėgau iš mokyklos. Negaliu patikėt. Jis manim pasinaudojo. Bėgau ne namo, o pas savo geriausią draugę, kuri čia grįžo dėl manęs. Yeah, ji gyveno Londone, bet grįžo, nes nori mane pasiimti. Ji metais už mane vyresnė. Turbūt pamiršau paminėti, kad man septyniolika ir, kad katik prasidėjo mokslo metai. Vos pasiekus jos namo duris jas atidarau, raktą ji man buvo davus. Kadangi jos nebuvo namie, o aš puikiai žinojau kas kur stovi, tai man negresė galimybė pasiklysti. Užlipau laiptais, pasukau į dešinę ir įėjau į antras duris. Taip tai vonios kambarys. Nusiploviau veidą, kuris buvo patinęs nuo mano ištiso verkimo, ir iš akių obuolio buvo tapęs ne baltos, įprastos spalvos, o jai raudonos, ir dėl visko kaltas jis. Jis padarė dar vieną randą mano širdyje. Jei kažas paklaustų: "kokie kiti mano randai?". Mano atsakymas būtų toks:"neturiu ypatingai daug randų, bet manau pakaktų paminėti tai, kad prieš savaitę su tėvais pakluviom į avariją. Aš likau sveika, o tėvai? Tėvai žuvo nesikankinę.". Tai skaudino mane labiausiai. Aš negalėjau su jais deramai atsisveikinti ir pasakyti kaip stipriai juos myliu. Jūs turbūt nežinot, ka reiškia kaip tavo "atsisveikinimo" žodis būna:"nekenčiu jūsų" tai skaudu. Turbūt. Su tokiom mano mintim, net nepastebėjau kaip greitai prie manęs prisėlino Cassandra. Ji be jokių žodžių tiesiog mane apsikabino. Ko daugiau gali reikėt. Ji žino kaip nekenčiu žodžio "užjaučiu" ar sakinio "viskas bus gerai". Aš suaugus suprantu tokius dalykus.
-Važiuojam kur nors. Į Londoną, Los Andželą, bet nenoriu likt čia. Dubline.-kūkčiojau kaip niekad garsiai.
-Kas nutiko, brangioji?
-Negaliu. Nenoriu čia likt. Prašau.-kūkčiojau.
-Važiuojam pas Tave, susidėsi visus daiktus ir išvažiuosim šiandien į Londoną, bet lėktuve man viską su smulkmenom pasakosi.

<...>

Lėktuvas nusileido vakare, o gal geriau sakyt naktį. Mes nusigavome su lagaminais iki Cassandros namų, nuo dabar ir mano. Aš dar nebaigiau mokyklos, tai reiškia ją baigsiu čia-Londone.
-Vaness, einam į prekybos centrą reikia apsipirkt. Tau reikia dar ir mokyklinių prekių.-pasakė švelniai.
-Bet Sandraa, tu juk žinai, kad man nepatinka kaip leidi pinigus už mane, o šiuo metu aš jų neturiu.-vos vos girdimai pasakiau.
-Tu esi pas mane, kol tau nebus aštuoniolikos, tol viską aš tau nupirksiu. Savo pinigus leisi su draugais.-vieną akimirką pagalvojau, kad kalba mano mama, nes ji taip griežtai kalbėjo. Reikia po truputį apsipratint, ir vėl būti savimi.
-Gerai, jau gerai.-sutikau su ja. Susiruošę išėjome. Pirmiausiai ėjom iki mokyklos. Man reikia dabar užsiregistruoti, nes paskui nedirbs. Užėjom į mokyklą ir iš karto patraukėme link direktoriaus kabineto. Pabarškino Sandra į duris ir išgirdę duslų "užeikit", ji atidarė duris ir mane praleido pirmą.
-Laba diena.-pasakiau prikimusiu balsu, o Sandra tiesiog linktelėjo galva man pritardama.
-Tai gi panelės, kuo galiu jums padėti?-paklausė jis kimiai. Ji gana jaunas ir gražus. Matyt, kad sedėjo sporto salėse ilgai.
-Noriu užregistruoti, mergaitę į mokyklą. Į dvyliktą klasę.-Sandra specialiai pasakė mergaitę.
-Gerai, rytoj bus pirma diena, uniformų dvyliktokam galima jau nevilkėti, o dėl knygų tao eisim dabar ir susirinksim, tik reikia jūsų abiejų parašo ant vieno lapo.-maloniai kalbėjo.

<...>
Neesu profesionalė, tai sakykit kur blogai,nes tikrai jaučiu, kad nusivažiavau.
-Ieva🙊